2014 m. spalio 3 d., penktadienis

Sekmadienio filmų pasirinkimas #1

Kiekvienais metais ruduo manyje įkvepia daug naujų idejų, gyvybės ir atneša kažką tokio nepaaiškinamai šilto ir mielo. Su rudeniu grįžta šilti megztiniai, ilgi vakarai, karštieji gėrimai, ir, žinoma, su lyg kiekviena diena vis artėjama prie nuostabiausio metų laiko. Ruduo - man galimybių metas. Šiemet turiu galimybę džiaugtis jau paskutiniais studentavimo metais, išbandyti viską, ko dar nebandžiau (galbūt net darbų rašymas paskutinę minutę užpuls mane), turiu galimybę grožėtis, kol kas, puikiu Anglijos oru, gelstančiais ir krintančiais medžių lapais. Labiausiai laukiu lietaus, ir asmeniškai man, nėra nieko geriau, nei už lango lyjant lietui susirangyti su puodeliu arbatos ir įsijungti kažką įdomaus pažiūrėti. Kiekvieną rudenį žiūriu vis tuos pačius filmus, tai tarsi ritualas, sakykim, kaip žiūrėti Vienas Namuose prieš Kalėdas (o ar būtų taip jau keista, jei ir šitą pažiūrėčiau kada nors greitai jau?), todėl dabar norisi pasidalinti tais filmais, kurie mane sušildo rudens vakarais.




Matilda (1996) rež. Danny DeVito
Turėjau pradėti nuo šio filmo. Ir visai nesvarbu kiek man metų dabar, ir kiek man bus, šis filmas man visada atrodė ir vis dar atrodo magiškas. Lengvas, šiltas ir nuoširdus, su savais unikalumais. Istorija apie mergaitę, kurios tėvai nekentė, ir būtent jų neapykantos dėka ji atrado savyje magiją. Niekada nepamiršiu mažosios savo pusseserės reakcijos, kai aš jai pirmą kartą parodžiau Matildą, tokia buvo ir mano reakcija. Tiesą pasakius, tai vienas iš tų filmų, prie kurių vis grįžti, nepraleidi, kai rodo per televiziją. Idealiai tinka savaitgalio rytams, popietėms, tingiems vakarams, sekmadieniams, pirmadieniams ir bet kuriai kitai savaitės dienai. Prisipažinsiu, žiūrėsiu jį šį vakarą. Reikia nepamiršti, kad kartais visas genialumas slypi paprastume, nereikia nieko ieškoti, kartais užtenka pasileisti į nuotykius, su lengva šypsena veide, nors galbūt jūsų vaikystės dienos irgi senai pamirštos, niekada neturėtumėt atmesti iš pažiūros vaikiškų filmų.

Midnight In Paris (2011) rež. Woody Allen
Nusprendę vakarą paskirti šiam filmui pasiruoškite įkvėpti kultūros. Net Owen Wilson šiame filme yra pakenčiamas, o tai jau pasako daug. Nesu didelė Woody Allen gerbėja, tačiau šis filmas turi kažką tokio. Paminėti verta, kad turi ir Oskarą už geriausią originalų scenarijų. Veiksmas vyksta Paryžiuje, ko gero, labiausiai romantizuojamame mieste pasaulyje, neįprasta kelionė laiku atskleidžia Allen'o kūrybinę fantaziją, žinių lygį ir suteikia mums progą pabūti ten, kur niekada netektų - dvidešimtuosiuose. Susipažinti su daugybe istorinių asmenybių, žvilgtelėti į jų charakterius, kurie čia pavaizduoti būtent taip, kaip mes įsivaizduojame perskaitę biografijas. Patartina šį filmą žiūrėti su vyno taure rankoje, atsipalaidavus ir įsijautus į nuostabų laikmetį, kuris mums galbūt atrodo magiškas, tačiau žmonėms gyvenusiems tuomet - tai tiesiog eilinė kasdienybė. Puikūs aktoriai ir meistro ranka rašytas scenarijus, muzika, menas, kultūra, kostiumai, veikėjai, Paryžius. Pusantros valandos tokio gėrio sušildys net ir žvarbiausią vakarą.

 The Breakfast Club (1985) rež. John Hughes

Tikra klasika. Vienas mėgstamiausių mano filmus, su puikiu garso takeliu, ikoniškiais personažais ir citatomis. "Jie susitiko tik kartą, bet tai pakeitė jų gyvenimus amžiams." Istorija apie penkis mokinius, iš skirtingų mokyklos "grupių", kurie visi privalo praleisti savo šeštadienį mokykloje, nes vienaip ar kitaip pažeidė taisykles. Visas gražumas paprastume, visas didysis veiksmas vyksta vienoje patalpoje, vienoje vietoje. Dar vienas įrodymas to, koks svarbus filme yra scenarijus. Per pokalbį perteikti veikėjai, kuriuos įkūnyjo surinktas tų laikų žvaigždynas (Ringwald, Estevez, Hall, Nelson, Sheedy), išduoda, kad nėra jie visi tokie jau skirtingi, nesvarbu koks tobulas kitiems atrodytų mūsų gyvenimas, visada yra kažkas, ką norėtume pakeisti. Dažno paauglio problema - tėvai, čia yra hiperbolizuojama ir perteikiama galbūt klišėmis, tačiau, kad ir kaip bebūtų, tas nerealus jausmas, kuomet išgirsti žodžius "Sincerely yours, The Breakfast Club" pabaigoje, jau skambant Don't You (Forget About Me) yra kažkas nepaaiškinimo. Galbūt tik man, nepabandę, nesužinosit. 


Šį kartą štai šie trys filmai keliauja į sekmadienio pasirinkimo rubriką, kurią pasistengsiu papildyti kas savaitę. Pasirinkus bet kurį iš šių filmų sekmadienis taps truputėlį linksmesnis ir jaukesnis. Ir jie yra pakankamai trumpi, kad būtų galima žiūrėti juos visus iš karto. Gero savaitgalio, geros ateinančios savaitės!


Komentarų nėra:

Rašyti komentarą