2014 m. kovo 21 d., penktadienis

3.21

Galvoje tiek daug minčių, bet net neįsivaizduoju kaip jas sudėlioti į rišlų tekstą, nors net nėra ko stebėtis, man tai niekada nesisekė. Ir absoliučiai visos mintys rėkia vieną - namo! Liko septynios dienos, ir kadangi aš nesu, o ir niekada nebuvau, ta studentė, kuri viską pasilieką paskutinei dienai, jau trečiadienį atsisveikinau su kursiniais, šiandien juos atspausdinau, susegiau ir įmečiau į submit dėžę. Ta dežė mane visada gąsdina, nes durelės, kurios atsidaro girgžda, ji pati didžiulė, o tavo įdėti darbai krenta į nežinią:D bet ne apie tai aš čia. Tai va, kadangi turėsiu beveik visas septynias laisvas dienas, jau pakuojuosi filmus, darysiuosi terapiją lengvą, su John Hughes'o filmais, daugiausiai. Šiaip palaikysiu aštuoniasdešimtųjų dvasią, truputėlį. Nelabai daug.

Kitas dalykas, kuis sukasi galvoje nėra labai džiugus ir netgi labai ir labai neramina. Kitąmet teks pasikaustyti ir parašyti disertaciją. Baisu. Vien tas žodis mane gąsdina, o dar dabar prieš kelias dienas pasakė, kad pirmą variantą reikės parašyti dar šių metų pabaigoje... Kai išgirdau norėjau iššokti pro langą, bet nebūtų tame jokio dramatiško gesto, nes mano paskaita buvo pirmam aukšte. Šita išeitis atkrito, todėl teko ieškotis alternatyvos. Ir iš tikro neišradinėsiu naujų dviračių, jau suku galvą kuria kryptim pakrypti man dabar, žinau, kad tai bus kinas, ne televizija ir truputėlis kultūros, well duuh.. Turiu porą idėjų, apie jas žadu pasikalbėti su dėstytoju, kurio paprašysiu pabūti mano prižiūrėtoju, aš tikrai nežinau kaip pas mus universitetuose vadinasi tas žmogus, kuris padeda tau rašyti disertaciją, kuratorius? Nelabai. Nežinau.

O kalbant apie mano nežinojimą kaip kas vadinasi lietuviškai, nesenai teko susivokt kokia dar kita manęs baisi lemtis laukia. Kaip man tiesiai iš mokyklos suolo atkeliavusiai į svetimą šalį ir čia praleidus tris metus grįžus reikės prisitaikyti prie gimtinės. Ta prasme, adaptacija nebus lengviausias dalykas. Baisu ir pagalvoti apie tai, kiek dalykų reikės išmokti ir sužinoti ir tokių, kuriuos bendraamžiai jau žino ir moka. Sąskaitos, mokesčiai, nuoma, visa aplinka, viskas. Čia bus antras didžiulis iššūkis po atkeliavimo čia. Jei kas nors turės kokių patarimų ar idėjų, visa šita pagalba bus maloniai priimta.

Iš kitos pusės, pamirškim apie tai, kas bus dar ne itin artimoje ateityje, nes toks perdėtas nervinimasis prieštarautų mano pačios nusistatymams. Dabar galiu pailsėti, visgi per tuos du su puse mėnesio kol čia esu, parašiau tris didžiulius ir iki šiol nematyto formato kursinius darbus. Laukia labai ilga savaitė, nes kai lauki laikas taip lėtai slenka, bet aš dar turiu porą paskaitų, o iki tol galima žiūrėti filmus ir serialus. Agituoju pažiūrėti True Detective, netgi viso mano kurso galva patarė mums visiems pažiūrėti šitą dalyką, nes tai television at it's finest. Aš vis dažniau pagalvoju, kad su tokiais projektais kaip True Detective, Breaking Bad ar The Sopranos (kad ir senokai jie mūsų ekranuose rodėsi), ar tuo pačiu Masters of Sex (kurio antro sezono premjera perkelta į liepą;) televizija parodo, kad kokybė čia kylą, ir iš tikro viskas priklauso tik nuo to kurį mygtuką paspausi pats.

Žodžiu, trumpas provėržis neaiškių pamąstymų ir toks minčių kratinys, bet  ką padarysi. Gero savaitgalio!

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą