2014 m. vasario 25 d., antradienis

there you go

Prieš kelias dienas besikapstydama interneto platybėse prisiminiau, kad turiu seną seną photobucket paskyrą, kurioje talpinau įvairias nuotraukas, kurias po to perkeldavau į štai šį blogą. Deja, dauguma įrašų (kurių buvo virš šimto) iškeliavo anapilin man sugalvojus, akd reikia blogą dedikuoti filmams. Deja, dauguma mano užgaidų baigiasi dar neprasidėję. Įkvėpta įvairių blogų apie filmus maniau, kad ir aš galiu tai daryti, maniau. Tiesa ta, kad man labiau patinka skaityti, nei kalbėti, todėl iš to nieko gero nesigavo. Man daug geriau sekdavosi rašyti apie viską, kelti betiksles nuotraukas ir nusišnekėti. Tam ir reikia skirti daugiau dėmesio dabar, nes to pasiilgau. O, ir kaip labai aš norėčiau, kad būtų įmanoma susigrąžinti visus prarastus postus, juk ten aprašinėjau kalbėjimo įskaitos baimes, paskutinių mokyklinių metų džiaugsmus ir nuoskaudas. Eh. Nostalgija. Pabandysiu grįžti prie to, paliksiu blogo pavadinimą tokiu pat, dešiniąjame kampe taip pat bus galima rasti mėnesio filmą, keisis iš esmės tik turinys, nors ir tai nelabai, nes kol kas, viskas labai abstraktu, neįdomu. Reikia atsisakyti tos minties, kad reikėtų parašyti, nes reikia, o ne todėl, kad nori. Šiaip ar taip, šitas įrašas tikrai pataiso abstraktumo baime mano sakiniuose.
Smagu leisti mintims valdyti pirštus klaidžiojančius klaviatūrą. Smagu rašyti tai, ką nori, o ne tai, ką reikia. (Kalba studentė per artimiausias trisdešimt dienų turinti parašyti šešis tūkstančių žodžių prasmės)

Pagrindinė mintis? Jos nėra, ir tai ir yra oagrindinė mintis. Vaikščiodama savo miestuko gatvėmis prisiminiau, kaip smagu buvo pernai gaudyti jo grožį fotoaparatu, o po to jį čia demonstruoti. Nuotaika pakili, idėjų nulis, tačiau tai visą laiką ir buvo pagrindinis mano variklis. Kaip iš nieko padaryti daug ką (arba ne).


Komentarų nėra:

Rašyti komentarą