2014 m. sausio 22 d., trečiadienis

Rush (2013)


Tas keistas jausmas, kai pernelyg nesidomėjusi pasirenki lengvą filmą vakarui, o gauni Akademijos neteisingai nuvertintą ir tam tikra prasme net apiplėštą filmą. Kalbu apie Lenktynes, tikriausiai, didžiausia staigmena man tapusį filmą, per pastaruosius metus. Neperdedu.
Niekada nesidomėjau Formule 1, tiesą pasakius, man tai atrodė gana beprasmiškas sportas. Suki ratus ištisas valandas, lenktyniauji su gyvenimu, kartais ir su sveiko proto nuovoka. Bet ką aš žinau, niekada nesidomėjau, ir čia labai subjektyvi pašalietės nuomonė. Nuostabu, kad šis filmas bent iš dalies ją patvirtina.
Nuostabaus Proto režisierius Ron Howard grįžta į savo senas vėžės pristatydamas nuostabų, istorinį, biografinį ir labai dramatišką filmą apie 80-ųjų Formulės 1 legendas – Niki Lauda ir James Hunt. Du labai skirtingi vyrai turintys tokį pat tikslą – tapti pasaulio čempionu. Britas Hunt yra pleibojus, vakarėlių liūtas, kiekvieną naktį praleidžiantis vis kitos merginos glėbyje, pašėlės, švenčiantis gyvenimą. Austras Lauda, visiška jo priešingybė. Ramus, šaltakraujis, viską apmąstantis ir strategiškas sportininkas. Abu jie pirmą kartą susitinka Formulės 3 trasoje, ir tas susitikimas jiems tampa lemtingu. Po kelių metų lenktyniaudami aukščiausio lygio varžybose tampa pagrindiniais priešininkais.
Ką galima pasakyti apie filmą, kuriam pasibaigus vis dar negali suvokti, kurį veikėją reikėtų palaikyti labiau. Abu jie labai skirtingi, abu, tam tikrais momentais, vienodai stiprūs, vienodai silpni. Įtaigus aktorių darbas (atsistojusi papločiau Daniel Brühl, ir duočiau jam pusę iš Leto (?) atkirpto Oskaro) čia tampa kone pagrindiniu juostos koziriu. Idealiai perteiktas laikmetis, padėka kostiumams, muzikai, stiliui, mašinoms, visam likusiam mise en scène, net juostos spalvų gamai. Nuostabus kameros darbas, puikus montažas. Pagyros. Pagyros. Pagyros.
Nereikėtų manyti, kad Lenktynės yra džiaugsmas tik akims. Visada maniau, kad geriausias filmas tas, kuris teikia nors truputėlį dvasinio peno. Sveiki atvykę į puikią gyvenimo pamoką. Filmas pamoko kaip nepasiduoti, kaip teisingai susidėlioti prioritetus, pateikdamas du labai skirtingus pavyzdžius, pasirinkimo laisvė JUMS. Ką daryti atsidūrus kryžkelėje, kas atsitinka, kai gauni viską, ko kada nors troškai, ir kaip jaustis tada, kai netenki to. Kaip, po didžiausios nesėkmės, vėl pakilti. 
Visą tai sudėjus, prieš jūsų akis Ron Howard‘o Rush. Vienas iš tų retų filmų, kuriuos žiūrėti yra gana lengva, kurie džiugina akį, kurie kažko išmoko, parodo viską taip realistiškai, kad nei sekundei nesuabejoji autentiškumu, galbūt dėl to, kad ta sekundė pernelyg svarbi, nes tuo metu reikia palaikyti kažkurį iš juostos veikėjų? Galbūt čia tik aš, tačiau niekada neišsirinksiu kurį. Tai ir žavi.
Vertinimas 10/10

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą