2014 m. sausio 22 d., trečiadienis

Rush (2013)


Tas keistas jausmas, kai pernelyg nesidomėjusi pasirenki lengvą filmą vakarui, o gauni Akademijos neteisingai nuvertintą ir tam tikra prasme net apiplėštą filmą. Kalbu apie Lenktynes, tikriausiai, didžiausia staigmena man tapusį filmą, per pastaruosius metus. Neperdedu.
Niekada nesidomėjau Formule 1, tiesą pasakius, man tai atrodė gana beprasmiškas sportas. Suki ratus ištisas valandas, lenktyniauji su gyvenimu, kartais ir su sveiko proto nuovoka. Bet ką aš žinau, niekada nesidomėjau, ir čia labai subjektyvi pašalietės nuomonė. Nuostabu, kad šis filmas bent iš dalies ją patvirtina.
Nuostabaus Proto režisierius Ron Howard grįžta į savo senas vėžės pristatydamas nuostabų, istorinį, biografinį ir labai dramatišką filmą apie 80-ųjų Formulės 1 legendas – Niki Lauda ir James Hunt. Du labai skirtingi vyrai turintys tokį pat tikslą – tapti pasaulio čempionu. Britas Hunt yra pleibojus, vakarėlių liūtas, kiekvieną naktį praleidžiantis vis kitos merginos glėbyje, pašėlės, švenčiantis gyvenimą. Austras Lauda, visiška jo priešingybė. Ramus, šaltakraujis, viską apmąstantis ir strategiškas sportininkas. Abu jie pirmą kartą susitinka Formulės 3 trasoje, ir tas susitikimas jiems tampa lemtingu. Po kelių metų lenktyniaudami aukščiausio lygio varžybose tampa pagrindiniais priešininkais.
Ką galima pasakyti apie filmą, kuriam pasibaigus vis dar negali suvokti, kurį veikėją reikėtų palaikyti labiau. Abu jie labai skirtingi, abu, tam tikrais momentais, vienodai stiprūs, vienodai silpni. Įtaigus aktorių darbas (atsistojusi papločiau Daniel Brühl, ir duočiau jam pusę iš Leto (?) atkirpto Oskaro) čia tampa kone pagrindiniu juostos koziriu. Idealiai perteiktas laikmetis, padėka kostiumams, muzikai, stiliui, mašinoms, visam likusiam mise en scène, net juostos spalvų gamai. Nuostabus kameros darbas, puikus montažas. Pagyros. Pagyros. Pagyros.
Nereikėtų manyti, kad Lenktynės yra džiaugsmas tik akims. Visada maniau, kad geriausias filmas tas, kuris teikia nors truputėlį dvasinio peno. Sveiki atvykę į puikią gyvenimo pamoką. Filmas pamoko kaip nepasiduoti, kaip teisingai susidėlioti prioritetus, pateikdamas du labai skirtingus pavyzdžius, pasirinkimo laisvė JUMS. Ką daryti atsidūrus kryžkelėje, kas atsitinka, kai gauni viską, ko kada nors troškai, ir kaip jaustis tada, kai netenki to. Kaip, po didžiausios nesėkmės, vėl pakilti. 
Visą tai sudėjus, prieš jūsų akis Ron Howard‘o Rush. Vienas iš tų retų filmų, kuriuos žiūrėti yra gana lengva, kurie džiugina akį, kurie kažko išmoko, parodo viską taip realistiškai, kad nei sekundei nesuabejoji autentiškumu, galbūt dėl to, kad ta sekundė pernelyg svarbi, nes tuo metu reikia palaikyti kažkurį iš juostos veikėjų? Galbūt čia tik aš, tačiau niekada neišsirinksiu kurį. Tai ir žavi.
Vertinimas 10/10

2014 m. sausio 19 d., sekmadienis

American Hustle | Amerikietiška Afera (2013)

Paini, stilinga ir labai David O. Russell'iška juosta, su kiek kitokiais ir iki šiol nematytais Christian Bale, Bradley Cooper, Amy Adams, Jennifer Lawrence ir Jeremy Renner veidais. Peržiūrėjus šią frančizę pripažinti tenka tik vieną, kad šie Chris Kelly twitteryje išsakyti žodžiai viską apibūdina tiksliausiai: "...and "American Hustle" for Best Impression of A Great Movie." Ir iš tikro, jau kelinti metai David O. Russell režisuoti darbai vis patenka į nominantus tarp geriausių, tačiau niekaip nenuskina svarbiausio kino apdovanojimo. Spėju (galbūt labai netaikliai), kad ir su šiuo bus prašauta. (Stengsiuosi nepateikti jokių detalių, galinčių sugadinti filmą jo nemačiusiems;)
Be abejonės, garsios pavardės, puikiai vizualiai atrodantis filmas, idealiai perteiktas laikmetis (kas, mano nuomone, režisieriui itin sekasi), neblogas garso takelis, įdomūs personažai ir gerai susukta afera neturėjo likti nepastebėta. Nors kalbant apie nominacijas, gana džiugu Amy Adams pamatyti pagaliau prie pagrindinio vaidmens nominančių, o ne kaip įprasta prie antraplanių (šiam ji buvo nominuota keturis kartus), neslėpsiu simpatijų jos atžvilgiu, nors nesu įsitikinusi, ar to, ką ji parodė pakaks. Už pagrindinį vaidmenį nominuotas Christian Bale mano lengva ranka būtų nustumtas ir pakeistas Tom HanksCaptain Phillips.. Už antraplanius nominuoti Bradley Cooper ir Jennifer Lawrence tikrai nepasiekė tokio lygio, kurį demonstravo pernai Silver Linings Playbook. Nenustebsiu, jei filmas negaus nei vienos statulėlės už vaidybą, naa, bet juk čia Oskarai, visko gali nutikti. Bendrai apie patį filmą gana sunku kalbėti, ypač stengiantis labai nespoilinti. Ar rekomenduočiau kam nors jį pažiūrėti? Galbūt, tačiau jį paminėčiau tik su dar keliais gana lengvais filmais, tinkančiais smagiam laiko praleidimui. Nors įvertinau jį net septynetu dabar mąstau ką gero parašyti apie American Hustle. Nesugalvoju. Manau, kiekvienam savo, ir šį kartą kažkas originalaus (nominacija už originalų scenarijų) nėra kažkas itin gero. Daug tuščių žodžių apie gana tuščią filmą.
Ačiū už dėmesį, geros savaitės.


2014 m. sausio 16 d., ketvirtadienis

2014

Grįžtu po begalybės laiko. Atsiprašyti jau būtų ir per mažą, per pastaruosiuos kelis mėnesius tesugebėjau parašyti vos keletą įrašų ir nei vienas iš jų net nebuvo itin įdomus ar naudingas. Tačiau pabandysiu, nieko nežadėdama, pasitaisyti. Grįžtu su naujienom. Vos prieš kelias minutes buvo paskelbtos šių metų Oskarų nominacijos, jas rasti galite čia. Pati susidariau sąrašiuką filmų, kuriuos peržiūrėsiu iki kovo 2-ąją vyksiančios ceremonijos, pabandysiu juos apžvelgti ir čia.

Gruodžio mėnesio filmu paskelbiau Donato Ulvydo Kaip pavogti žmoną. Nors gruodį mačiau tikrai nemažai nuostabių filmų, tačiau nusprendžiau, kad mėnesio filmas turėtų atitikti ir patį mėnesį. Didžiąją dalį gruodžio praleidau gimtinėje, jakiuose namuose apsupta artimiausių žmonių, todėl lietuviškas filmas pasirinktas neatsitiktinai. Nutylėsiu tą faktą, kad į kiną jo žiūrėti ėjau dukart.. ( :) ) Išties didžiule staigmena man tapusi juosta, kurią nedvejodama siūlyčiau visiems sutiktiems. Kažkas lengvo, gražaus, šilto, nuotaikingo ir tikrai puikaus. Ploju visai kūrybinei grupei (scenaristui - atsistojusi) ir aktoriams, kurių čia reikėjo vos keturių. Įrodymas, kas kartais visas genialumas slypi paprastume.

Dar vienas dalykėlis, jei nesunku, balsuojam visi už Emilio Vėlyvio Redirected. Ironiška, kad filmo premjera buvo mano išvykimo dieną ir, žinoma, aš jo dar nemačiau, tačiau agituoju balsuoti imdb.com svetainėje, kad jis taptų pirmuoju lietuvišku filmu patekusiu į svetainės TOP250 sąrašą. Nuoroda : čia. Tereikia susikurti anketą, jūs tai labai lengvai galite padaryti tiesiog sujungdami su savo facebook paskyra ir skirti nuo vieno iki dešimties balų :)

O dabar jau grįžau į kitus namus ir beveik kibau į mokslus, laukia daugybę darbų, spaudžia atsiskaitymai ir kišenę plėšo jau įsigytas bilietas namo pavasariui. Geros likusios savaitės.