2014 m. spalio 22 d., trečiadienis

Kam Tu Meldies

Ech, koks svarbus dalykas yra laikas. Ir aš čia kalbu ne apie tai, kaip mes turėtume branginti laiką, išnaudoti jį, daryti kažką gero gyvenime. Ne. Kalbu dabar apie tai, kaip svarbu yra kažką išleisti į pasaulį tinkamu laiku. Ši mintis neapleido nuo pat pirmų sekundžių žiūrint naujausią Sel vaizdo klipą dainai Kam Tu Meldies. Gražu, įpsūdinga, didingą, tačiau..
Aš dabar visaip bandau suvokti ir suprasti kokią būtent esmę ir prasmę čia buvo norėta parodyti? Prisipažinsiu, labai mėgstu Sel muziką, tiesą pasakius, šiemet bus pirmos Kalėdos po trijų metų, kai nestovėsiu priekinėse jo koncertų eilėse, todėl objektyvumas ir bet kokia kritika turėtų atkristi. Tačiau, kai tau kažkas patinka, tu tuo domiesi, kai kalba pakrypsta link kažko progresyvaus - filmai, muzika, knygos, visada norisi tobulėjimo, žingsnių į priekį, o būtent iš tokių atlikėjų, visada tikimasi kažko ypatingo, nes prieš tai nei karto nenuvylė (galbūt).
Pirmas dalykas, dėl kurio man patinka Sel muzika yra dainų tekstai, melodingi skambesiai, chill out jausmas... Visada kai noriu atsipalaiduoti, pasikelti nuotaiką, pasiklausau, ir būtent minėtoji daina yra viena iš mėgstamiausių, todėl tikrai laukiau jos vizualinio pristatymo. Ir nebuvo nieko tokio wow ar boom. Visas klipas man atrodo toks be ryšio, tiesiog rodomi vaizdai, nesusiję su daina niekaip, kažkaip man vaizdai net nepriminė dainos, viskas atrodė taip šalta ir netaiklu, apart paskutinių kelių sekundžių, kuomet viskas lyg ir stojo į savo vietas, tačiau jau buvo per vėlu. Žinoma, negalima nepagirti operatoriaus ir montažo, tačiau tai žiūrėti reikia nebent neklausant dainos, kažkas nepataikė. Visos dainos metu Egis bando kažką sekti, ir pabaigoje ta sekamoji (visi žinom, kad tai Eleonora) į jį atsisuka. Ar tai Fortūna, ar tai svajonė, ar tai išklausyta malda, nežinau, bet tai ko gero buvo vienintelis įdomus dalykas čia, turėjęs kažkokią prasmę. Galėčiau tęsti ir tęsti, kaip nuvylė mane tai, tačiau kam, pažiūrėję visi supras, kažko trūko, kažko tikrai trūko. Galbūt nereikėjo į vieną sudėti visų įspūdingų vaizdų, galbūt reikėjo labiau pagalvoti apie siužėtinę liniją, galbūt, galbūt, galbūt.
Kodėl pradžioje kalbėjau apie laiką? Paprasta, prieš kelias dienas Marijonas Mikutavičius pristatė savo dainos klipą ir tai buvo taip gerai, taip gerai, kad prieš jį viskas nublanksta. Ir galbūt, jei Sel video būtume pamatę pirmiau, jis būtų atrodęs daug įspūdingiau, bet juk čia Egis ir jam vienodai. Man irgi, einu toliau klausyti dainos.
O čia, saldainis mano akimis, kol kas geriausias matytas lietuviškas muzikinis klipas

2014 m. spalio 16 d., ketvirtadienis

NPH for the Oscars

Visą parą barake nebuvo interneto, jaučiausi izoliuota nuo pasaulio, ir tai skamba labai ir labai keistai, nes pasaulis buvo ir už durų, ir už lango, ir kambaryje.. Tai dar keisčiau, nekreipkit dėmesio. Taigi šiandien rytą atsikėlus jo dar vis nebuvo, ir kai jau ruošiausi eiti į universiteto biblioteką telefone pasipylė žinutės ir visokių facebook'o žaidimų užklausos (nedarykit taip baisiai), taigi iškart patikrinau visus socialinius tinklapius.
Vienintelis dalykas, kuris užkliuvo už akių yra tas dalykas, dėl kurio džiaugiuosi, ir kuris bus, drąsiai sakau, kitų metų kino (ne filmų, duuh) pažiba. Neil Patrick Harris buvo oficialiai patvirtintas, kaip 87-ųjų Oskarų vedėjas. YAY. Ta prasme, jo niekada ir niekur nebus per daug. Ir nors vakar žiūrėjau (pagaliau) Gone Girl ir planavau ką nors parašyti apie tai, bet dabartinė nuotaika yra

2014 m. spalio 11 d., šeštadienis

Sekmadienio filmų pasirinkimas #2


Šį savaitgalį renkuosi superherojų filmus. Didžiausia priežastis ta, kad man reikia pasivyti visą šitą judėjimą, nes esu mačiusi tik Thor, ir viena akimi Avengers, bet nieko daugiau. Komiksų ekranizacijos užkariauja Holivudą, tiksliau, jau yra užkariavusios keletą metų, o aš vejuosi visą judėjimą ir pradėsiu šiandien. Tai ką siūlau yra visiems labai gerai žinomi, labai populiarūs ir daug uždirbę filmai. Bet hei, nereiškia, kad nieko verti. Jokių atskirų pasiūlymų nesiruošiu pateikti, bet manau visi ir taip puikiai žino dauguma tokių filmų. Aš šiandien žiūrėsiu Iron Man ir The Incredibles. Pastarasis gal ne visai pataiko į žanrą, tačiau nei kiek neatsilieka.
Kalbant apie komiksų fenomeną judančiuose paveikslėliuose (motion pictures ne itin gražiai išsiverčia į gimtąją kalbą...), šiemet naujasis rudens televizijos sezonas pristatė naują serialą The Flash, kurį galima pavadinti Arrow spin-off, beveik, ta prasme, mes jau matėme pagrindinį The Flash veikėją praeitame Arrow sezone, o dabar jis gavo savo serialą, pirmoji serija pasirodė trečiadinį, serialą transliuoja The CW kanalas. Sunku ką nors spręsti po pirmosios serijos, bet žinau, kad žiūrėti toliau bandysiu, kiek leis galimybės, galvoju galbūt parašyti atskirą postą apie visus naujus serialus, kuriuos pradėjau žiūrėti, nors nežinau ar visus žiūrėsiu ir toliau.
Nebenukrypkim labai smarkiai nuo temos, čia filmų pasirinkimas ir aš planuoju savaitgalį praleisti superherojų draugijoje, nes kitą savaitgalį turiu didingų planų, todėl dabar dar galima pailsėti.
Gero likusio savaitgalio!









2014 m. spalio 3 d., penktadienis

Sekmadienio filmų pasirinkimas #1

Kiekvienais metais ruduo manyje įkvepia daug naujų idejų, gyvybės ir atneša kažką tokio nepaaiškinamai šilto ir mielo. Su rudeniu grįžta šilti megztiniai, ilgi vakarai, karštieji gėrimai, ir, žinoma, su lyg kiekviena diena vis artėjama prie nuostabiausio metų laiko. Ruduo - man galimybių metas. Šiemet turiu galimybę džiaugtis jau paskutiniais studentavimo metais, išbandyti viską, ko dar nebandžiau (galbūt net darbų rašymas paskutinę minutę užpuls mane), turiu galimybę grožėtis, kol kas, puikiu Anglijos oru, gelstančiais ir krintančiais medžių lapais. Labiausiai laukiu lietaus, ir asmeniškai man, nėra nieko geriau, nei už lango lyjant lietui susirangyti su puodeliu arbatos ir įsijungti kažką įdomaus pažiūrėti. Kiekvieną rudenį žiūriu vis tuos pačius filmus, tai tarsi ritualas, sakykim, kaip žiūrėti Vienas Namuose prieš Kalėdas (o ar būtų taip jau keista, jei ir šitą pažiūrėčiau kada nors greitai jau?), todėl dabar norisi pasidalinti tais filmais, kurie mane sušildo rudens vakarais.

2014 m. rugsėjo 24 d., trečiadienis

happy days

I've been in and out this blog for three years now, and I am realizing how much I would've liked if I didn't delete some of the first posts. I mean, they were a part of my senior year in high school, beginning of university.. All memories deleted with a click of a button.
My favorite saying recently have been do more of what makes you happy, and I live by it. So what if I needed the sophisticated black handbag and I bought a blue one, which is much more comfortable, so what if I stayed all day in my pajamas, while my boyfriend was visiting me, so what if I danced around with a wet hair to a The Simpsons theme song. I have never been more happy. Well, we should not count the heartbreaking moment of seeing my other half in a train going away. But all is good, I am all stoked and prepared for my last year at the uni, I've never been more excited about studying, even though, I will have to write my dissertation, do some presentations, write journals and portfolios. I am a happy happy person.
So in this doing more of what makes me happy mood I've decided to come back here, since randomly sharing my thoughts, my not-so great wisdom with someone has been a blast in the past, I want to get back here. A little warning, I will not categorize this blog in any way, I will share random bits and bobs, so don't be surprised if one day you'll read about my favorite nail polish and the other day there's gonna be a complain about harsh assessments. Let's just roll with it. Since I am not a fan with posts with a lot of text in them, I'm just gonna casually go away and go turn on some series (cannot wait for American Horror Story to come back!!!)

Kisses and hugs,
Santa

2014 m. rugpjūčio 22 d., penktadienis

be pavadinimo

Vasarai besibaigiant mane visada užplūsta keista nuotaika, visada norisi pradėti, arba tęsti kažką įdomaus, klausytis tokios pat muzikos, kurios klausiausi rudenį prieš penkis metus. Tą ir darau, darau daugiau to, kas daro mane laimingesnę. Tęsiu keletą metų mėtomą blogą. Šiemet nekvailioju ir nekuriu nieko naujo, kas po poros įrašų pasimes, užsimirš, atsibos... Panaudosiu šitą platformą karts nuo karto, net nesitikiu iš savęs, kad tapsiu reguleria rašytoja, susitarkim, kad susitiksim čia, kai galėsim.

Man ruduo šiemet reiškia jau paskutinių universiteto metų pradžią. Labai laukiu ir esu be proto išsigandusi dėl to. Smagu bus, kad pagaliau visą tai baigsis, vienas, gan didelis, etapas baigsis, pradėsiu kažką naujo. Planų turiu, apie juos tyliu. Tačiau, kad jį pabaigti reikės daug pastangų ir, jau dabar matau, bemiegių naktų.

Dabar sėdžiu šiltai, vis dar savo pižamoje, klausau muzikos iš savo rudens repertuarų, vakar prieš miegą susidėjau kelias, kurias pavyko greičiausiai rasti. Kol kas mintys gana lengvos, ką nuveikti laisvadienį, ką pažiūrėti, ką paskaityti, mėgaujuosi, kol dar turiu tam laiko.

Trumpas raštelėjimas, maždaug, leidžiu suprasti, kad, nors trumpam, grįžtu čia. Pasiilgau saldžios galimybės kartais išsilieti kažkam ir niekam. Palieku jus su savo rudens grojaraščiu:
autumn'14

Geros dienos, geros likusios vasaros, o aš jau einu ieškotis savo megzinio, nes Anglijoje jau sweater weather.

2014 m. gegužės 10 d., šeštadienis

letterboxd

Sveiki!
Nelabai senai pasidalinau mubi.com puslapiu, ir labai jį pagyriau dėl filmų registravimo funkcijos, deja, po atsinaujinimų ir pasikeitimų (kaip ir daugelyje kitų puslapių) mubi tapo nebe toks patogus ir mane visiškai atgrasė nuo jo naudojimo. Kadangi man turėti kažkokią platformą, kurioje būtų galima registruoti tai ką mačiau, galbūt pasidalinti savo nuomone apie filmą (lygiai taip pat, kaip naudoti programėlę Series Guide telefone, kad nepasimesčiau serialuose) yra gana aktualu, teko susirasti alternatyvą. Ja tapo letterboxd.com puslapis. Jis ne tik, kad labai patogus, žymiai patogesnis nei mubi kažkada buvo, jame ne tik registruoti ką matėte galima, bet ir kada, bei sudarinėti sąrašus, vertinti, komentuoti, dalintis visu tuo su savo sekėjais. Praleidau šiame puslapyje jau geras dvi paras, susidariau ir susitvarkiau savo watchlist'ą ir visą kitą. Rekomenduoju! Mano profilis čia.

Kitos naujienos yra tokios, kad man jau beveik vasara. Liko vos vienas egzaminas iš filosofijos pirmadienį ir būsiu laisva nuo mokslų. Deja, ne visiškai. Dar iki mėnesio pabaigos turiu parašyti savo disertacijos temos pasiūlymą, nežinau ar teisingai suformulavau šitą dalyką, bet tiek to. Apie ką rašysiu savo disertaciją, manau, sužinosite vėliau, o dabar nuotaika vasariška, klausau prieš keletą metų mėgtos 'mergaitiškos' muzikos, taip lengva ir gera. Man jau vasara. O čia keletas nuotraukų iš kelionių po Lietuvą pernai :) Nostalgija.



Gero savaitgalio!! 


2014 m. balandžio 28 d., pirmadienis

Spring break 2014

LT Atostogos jau į pabaigą, tačiau dar liko kelios dienelės, kurias išnaudosiu iki maksimumo. Šios atostogos be jokios abejonės buvo pačios pačiausios. Per mėnesį įvyko tiek daug, kad viską ir prisiminti sunku. Tiek daug planuotų ir spontaniškų susitikimų su draugais, pasibuvimų gamtoje, o oras tam buvo idealus. Gražiausios pavasario šventės, kalbas gerų įspūdžių, daugybė apsikabinimų ir gera nuotaika.  Pasidalinsiu keliomis nuotraukomis, daugiausia gamtos, nes vis dėl to Lietuvos gamtos grožio nepralenks niekas :) Geros dienos!

EN My spring break has come to an end, yet I still have a couple of days to make the best out of. This break was without a doubt the best of all. In this one month that I've spent at home, I had so much to do. I planned a few meets with friends, visited new cities, and had some completely spontaneous trips to hang out by the lake. The weather was perfect, as it still is today, by the way. I had the time of my life, I've spent Easter with my family, had a lot of fun, hugged tons of people and going back with my heart full of great memories. I will share a few pictures, mostly pictures of nature, because nothing could ever compete with the beauty of Lithuania. Have a good day!




Daugiau nuotraukų galite rasti čia.
For more pictures click here.


2014 m. kovo 21 d., penktadienis

3.21

Galvoje tiek daug minčių, bet net neįsivaizduoju kaip jas sudėlioti į rišlų tekstą, nors net nėra ko stebėtis, man tai niekada nesisekė. Ir absoliučiai visos mintys rėkia vieną - namo! Liko septynios dienos, ir kadangi aš nesu, o ir niekada nebuvau, ta studentė, kuri viską pasilieką paskutinei dienai, jau trečiadienį atsisveikinau su kursiniais, šiandien juos atspausdinau, susegiau ir įmečiau į submit dėžę. Ta dežė mane visada gąsdina, nes durelės, kurios atsidaro girgžda, ji pati didžiulė, o tavo įdėti darbai krenta į nežinią:D bet ne apie tai aš čia. Tai va, kadangi turėsiu beveik visas septynias laisvas dienas, jau pakuojuosi filmus, darysiuosi terapiją lengvą, su John Hughes'o filmais, daugiausiai. Šiaip palaikysiu aštuoniasdešimtųjų dvasią, truputėlį. Nelabai daug.

Kitas dalykas, kuis sukasi galvoje nėra labai džiugus ir netgi labai ir labai neramina. Kitąmet teks pasikaustyti ir parašyti disertaciją. Baisu. Vien tas žodis mane gąsdina, o dar dabar prieš kelias dienas pasakė, kad pirmą variantą reikės parašyti dar šių metų pabaigoje... Kai išgirdau norėjau iššokti pro langą, bet nebūtų tame jokio dramatiško gesto, nes mano paskaita buvo pirmam aukšte. Šita išeitis atkrito, todėl teko ieškotis alternatyvos. Ir iš tikro neišradinėsiu naujų dviračių, jau suku galvą kuria kryptim pakrypti man dabar, žinau, kad tai bus kinas, ne televizija ir truputėlis kultūros, well duuh.. Turiu porą idėjų, apie jas žadu pasikalbėti su dėstytoju, kurio paprašysiu pabūti mano prižiūrėtoju, aš tikrai nežinau kaip pas mus universitetuose vadinasi tas žmogus, kuris padeda tau rašyti disertaciją, kuratorius? Nelabai. Nežinau.

O kalbant apie mano nežinojimą kaip kas vadinasi lietuviškai, nesenai teko susivokt kokia dar kita manęs baisi lemtis laukia. Kaip man tiesiai iš mokyklos suolo atkeliavusiai į svetimą šalį ir čia praleidus tris metus grįžus reikės prisitaikyti prie gimtinės. Ta prasme, adaptacija nebus lengviausias dalykas. Baisu ir pagalvoti apie tai, kiek dalykų reikės išmokti ir sužinoti ir tokių, kuriuos bendraamžiai jau žino ir moka. Sąskaitos, mokesčiai, nuoma, visa aplinka, viskas. Čia bus antras didžiulis iššūkis po atkeliavimo čia. Jei kas nors turės kokių patarimų ar idėjų, visa šita pagalba bus maloniai priimta.

Iš kitos pusės, pamirškim apie tai, kas bus dar ne itin artimoje ateityje, nes toks perdėtas nervinimasis prieštarautų mano pačios nusistatymams. Dabar galiu pailsėti, visgi per tuos du su puse mėnesio kol čia esu, parašiau tris didžiulius ir iki šiol nematyto formato kursinius darbus. Laukia labai ilga savaitė, nes kai lauki laikas taip lėtai slenka, bet aš dar turiu porą paskaitų, o iki tol galima žiūrėti filmus ir serialus. Agituoju pažiūrėti True Detective, netgi viso mano kurso galva patarė mums visiems pažiūrėti šitą dalyką, nes tai television at it's finest. Aš vis dažniau pagalvoju, kad su tokiais projektais kaip True Detective, Breaking Bad ar The Sopranos (kad ir senokai jie mūsų ekranuose rodėsi), ar tuo pačiu Masters of Sex (kurio antro sezono premjera perkelta į liepą;) televizija parodo, kad kokybė čia kylą, ir iš tikro viskas priklauso tik nuo to kurį mygtuką paspausi pats.

Žodžiu, trumpas provėržis neaiškių pamąstymų ir toks minčių kratinys, bet  ką padarysi. Gero savaitgalio!

2014 m. kovo 3 d., pirmadienis

Oskarai 2014

Ech, jie ką tik baigėsi, o aš jau laukiu kitų metų. Nors visai nemiegojau ir tuoj eisiu į paskaitą, nuotaika gana puiki. Labai trumpai pasidalinsiu pirmais įspūdžiais.Pačios ceremonijos net nelyginsiu su pernai, nes mano objektyvia nuomone pernai metų ceremonijai lygių nėra. Bet pripažinsiu, kad buvo keletas neblogų momentų, kuriuos sudėliočiau dar kartą viską pažiūrėjus, nes žiūrint, naršant twittery ir vis sekant kiek taškų gavai už pataikytus apdovanojimus susikaupti sunku. Pasakyti galima tik tiek, kad labai didelių staigmenų nebuvo. Na, man atrodo, staigmenų visai nebuvo. Aš pati pataikiau lygiai pusę, bet jei būčiau keliavusi su minia, o ne žiūrėjusi asmeninių simpatijų, būčiau prašovusi trimis mažiau. Bet ką padarysi. Sveikinimai visiems nugalėtojams, o dabar dar turiu porą laisvų valandų, tai pasinersiu į interneto platybes ieškoti kažkieno kito atrastų klaidų, ar juokingų momentų. That's what award ceremonies are all about.. Šiaip ar taip, einam paverkti su banga, nes Leo vis dar be Oskaro, kai kažkoks bičas šią nakt tapo vienu iš EGOT narių. Kaip nors susitvarkysiu su savo asmenine nuomone, I have to Let It Go. Stebino tai, kad kalbos pasirodė kiek ilgesnės, nei įprastai, ypač aktorių ir režisieriaus, nes filmo laureatai tai šiaip ar taip kalba dar pusvalandį, po apdovanojimo, galėčiau pasakyti, kad ceremonija buvo net truputį nuobodoka. Ir aš nesuprantu kam buvo reikalingos tos picos. Tik tiek.
Geros dienos, gero ryto, geros savaitės. Tiesiog iki.

2014 m. vasario 28 d., penktadienis

Mėnesio filmas + Oskarai


Pagaliau pagaliau paskutinė kalendorinės žiemos diena. Nors pas mane oras pavasariškas dar nesirodo, kol kas vien lietus ir vėjas, bet svarbu kokia nuotaika. Tikriausiai.
Vasario mėnesį truputį pataisiua situaciją su žiūrimais filmais, todėl išsirinkti buvo sunkiau, nei praeitą kartą, be to, nemačiau nieko tokio panašaus į Her kol kas, kas leistų drąsiai teigti, kad tai yra geriausias filmas kurį mačiau per paskutines keturias savaites. Vis dėl to, nusprendžiau pasirinkti tokį truputėlį neteisingai neįvertintą ir su idealiu soundtrack'u. Inside Llewyn Davis (Ethan & Joel Coen, 2013)
Ir dar vienas pagaliau yra tas, kad jau šį sekmadienį jau penktą kartą iš eilės nemiegosiu, nes žiūrėsiu svarbiausią renginį (tebūnie) kino pasaulyje, žinoma, Oskarus. Šiaip ne taip pribaigiau žiūrėti visus pagrindinio apdovanojimo nominantus (ko nepavyko padaryti visais praėjusiais kartais) ir galiu pasidalinti keliais spėjimais.
Visų pirmą reikėtų suprasti, kad du skirtingi dalykai yra sakyti kas ko gero laimės ir sakyti, aš norėčiau, jog laimėtų..
Kaip ir visada, sujungiau savo facebook paskyrą su oficialiu Oskaru puslapiu ir užpildžiau biuletinį, juk taip įdomiau, o čia mano pasirinkimai:

Best Picture
American Hustle
Captain Phillips
Dallas Buyers Club
Gravity
Her
Nebraska
Philomena
12 Years a Slave
The Wolf of Wall Street

Nors nesupykčiau, jei laimėtų Her, arba Gravity, nežinau..

Best Actor in a Leading Role
Christian Bale (American Hustle)
Bruce Dern (Nebraska)
Leonardo DiCaprio (The Wolf of Wall Street)
Chiwetel Ejiofor (12 Years a Slave)
Matthew McConaughey (Dallas Buyers Club)

Nors tyliai tyliai tikiuosi, kad Leo pagaliau sulauks savo šlovės minutės.


Best Actress in a Leading Role
Amy Adams (American Hustle)
Cate Blanchett (Blue Jasmine)
Sandra Bullock (Gravity)
Judi Dench (Philomena)
Meryl Streep (August: Osage County)

Ko gero, Oskaras atiteks Blanchett, bet ir Sandra Bullock nebūtų pats blogiausias pasirinkimas.

Best Actor in a Supporting Role
Barkhad Abdi (Captain Phillips)
Bradley Cooper (American Hustle)
Michael Fassbender (12 Years a Slave)
Jonah Hill (The Wolf of Wall Street)
Jared Leto (Dallas Buyers Club)

Nors šansų mažai, bet aš tikrai pasirinkau Jonah.

Best Actress in a Supporting Role
Sally Hawkins (Blue Jasmine)
Jennifer Lawrence (American Hustle)
Lupita Nyong'o (12 Years a Slave)
Julia Roberts (August: Osage County)
June Squibb (Nebraska)

Nes KAS nemyli Jennifer? Nors tikėtina, kad statulėlę namo nešis Nyong'o.

Best Animated Feature
The Croods (Chris Sanders, Kirk DeMicco, Kristine Belson)
Despicable Me 2 (Chris Renaud, Pierre Coffin, Chris Meledandri)
Ernest & Celestine (Benjamin Renner, Didier Brunner)
Frozen (Chris Buck, Jennifer Lee, Peter Del Vecho)
The Wind Rises (Hayao Miyazaki, Toshio Suzuki)

Ir tai yra realiausias variantas.

Best Directing
American Hustle (David O. Russell)
Gravity (Alfonso Cuarón)
Nebraska (Alexander Payne)
12 Years a Slave (Steve McQueen)
The Wolf of Wall Street (Martin Scorsese)

Kad ir kaip man būtų patikęs The Wolf of Wall Street ir Martin Scorsese, bet šį kartą visi laurai tik Alfonso Cuaron šedevrui. Šedevrui ir ne kitaip.

Best Adapted Screenplay
Before Midnight (Richard Linklater, Julie Delpy, Ethan Hawke)
Captain Phillips (Billy Ray)
Philomena (Steve Coogan, Jeff Pope)
12 Years a Slave (John Ridley)
The Wolf of Wall Street (Terence Winter)

Best Original Screenplay
American Hustle (Eric Warren Singer, David O. Russell)
Blue Jasmine (Woody Allen)
Dallas Buyers Club (Craig Borten, Melisa Wallack)
Her (Spike Jonze)
Nebraska (Bob Nelson)

Ir niekas kitas nenusipelno šito apdovanojimo kaip Spike Jonze. Nuoširdžiai.

Kitų savo spėjimų čia neviešinsiu, nes aš juos sudėliojau taip vos ne aklai. Ką padarysi.
Labai laukiu sekmadienio, tikiuose gero reginio su Ellen priešaky ir gan sunkaus pirmadienio, to be honest..
Keliauju dabar toliau vargti prie savo gigantiškų esių, liko 28 dienos iki kelionės namo.
Sėkmės!




















2014 m. vasario 25 d., antradienis

there you go

Prieš kelias dienas besikapstydama interneto platybėse prisiminiau, kad turiu seną seną photobucket paskyrą, kurioje talpinau įvairias nuotraukas, kurias po to perkeldavau į štai šį blogą. Deja, dauguma įrašų (kurių buvo virš šimto) iškeliavo anapilin man sugalvojus, akd reikia blogą dedikuoti filmams. Deja, dauguma mano užgaidų baigiasi dar neprasidėję. Įkvėpta įvairių blogų apie filmus maniau, kad ir aš galiu tai daryti, maniau. Tiesa ta, kad man labiau patinka skaityti, nei kalbėti, todėl iš to nieko gero nesigavo. Man daug geriau sekdavosi rašyti apie viską, kelti betiksles nuotraukas ir nusišnekėti. Tam ir reikia skirti daugiau dėmesio dabar, nes to pasiilgau. O, ir kaip labai aš norėčiau, kad būtų įmanoma susigrąžinti visus prarastus postus, juk ten aprašinėjau kalbėjimo įskaitos baimes, paskutinių mokyklinių metų džiaugsmus ir nuoskaudas. Eh. Nostalgija. Pabandysiu grįžti prie to, paliksiu blogo pavadinimą tokiu pat, dešiniąjame kampe taip pat bus galima rasti mėnesio filmą, keisis iš esmės tik turinys, nors ir tai nelabai, nes kol kas, viskas labai abstraktu, neįdomu. Reikia atsisakyti tos minties, kad reikėtų parašyti, nes reikia, o ne todėl, kad nori. Šiaip ar taip, šitas įrašas tikrai pataiso abstraktumo baime mano sakiniuose.
Smagu leisti mintims valdyti pirštus klaidžiojančius klaviatūrą. Smagu rašyti tai, ką nori, o ne tai, ką reikia. (Kalba studentė per artimiausias trisdešimt dienų turinti parašyti šešis tūkstančių žodžių prasmės)

Pagrindinė mintis? Jos nėra, ir tai ir yra oagrindinė mintis. Vaikščiodama savo miestuko gatvėmis prisiminiau, kaip smagu buvo pernai gaudyti jo grožį fotoaparatu, o po to jį čia demonstruoti. Nuotaika pakili, idėjų nulis, tačiau tai visą laiką ir buvo pagrindinis mano variklis. Kaip iš nieko padaryti daug ką (arba ne).


2014 m. vasario 16 d., sekmadienis

2.16

Tokią gražią dieną nusprendžiau, kad reikia nors trumpo įrašėlio čia.
Ir čia niekas nebus susiję su tuo, kad šiandien Nepriklausomybės diena.
Tiesiog vis dažniau pagalvoju, kaip man pritrūksta motyvacijos ką nors čia rašyti, nors filmų šiek tiek žiūriu, bet dabar daugiau žiūriu serialų, o juos kai pradedi, tai viena, dviem ir net trim serijom neapsiriboji. Laikas tirpsta, jį tirpdyti puikiai padeda ir mokslai, bei dabar jau baiginėjamas (pagaliau) keturių tūkstančių žodžių filmų žurnalas apie Berlyną. Labai įdomu ir man tikrai patinka skaityt krūvas straipsnių apie nebylųjį kiną...
O dar reikia kartais pamiegoti. Kartais. Tai nei noro nei laiko čia ką nors rašyti nebelieka. Vis dažniau linkstu prie ištrynimo mygtuko, bet gaila visko, ką čia parašiau, nors ne tiek ir daug, bet vistiek. Kažkaip.. Paliksiu šią vietą tam, kad užsinorėjus būtų kur sugrįžt, o dabar nieko nebepažadu, bet ir neatsisveikinu. Palikim tuščią naują atverstą lapą ir žiūrėsim kas bus.
Geros savaitės.

2014 m. vasario 1 d., šeštadienis

Mėnesio filmas

Her (2013) Spike Jonze
Ir tai yra be abejonės kol kas geriausias nominantas į metų filmą. Šito filmo visur ieškojau dar prieš visas nominacijas ir apdovanojimus, vos pamačius pirmą plakatą mane sužavėjo nuoširdumas ir paprastumas. Neslėpsiu, kad žaviuosi Joaquin Phoenix vaidyba. Jis yra vienas iš tų beprotiškai pasiaukojančių dėl vaidmens aktorių. Tiesa, nemanau, kad dėl šito vaidmens reikėjo smarkiai aukotis, bet suvaidinta tobulai. Vienas žmogus praktiškai ir buvo visas filmas. Sumanus scenarijus, puiki vaidyba, viskas, ko reikia. Galima, aš paverksiu tyliai kampe, kad Joaquin negavo nominacijos už šį idealų darbą?
Iki menkiausių smulkmenų nepaprastai paprastas ir įtraukiantis pasakojimas, tobula muzika, puiki mintis. Norisi pasakyti daug, bet žodžių trūksta.
10/10

2014 m. sausio 22 d., trečiadienis

Rush (2013)


Tas keistas jausmas, kai pernelyg nesidomėjusi pasirenki lengvą filmą vakarui, o gauni Akademijos neteisingai nuvertintą ir tam tikra prasme net apiplėštą filmą. Kalbu apie Lenktynes, tikriausiai, didžiausia staigmena man tapusį filmą, per pastaruosius metus. Neperdedu.
Niekada nesidomėjau Formule 1, tiesą pasakius, man tai atrodė gana beprasmiškas sportas. Suki ratus ištisas valandas, lenktyniauji su gyvenimu, kartais ir su sveiko proto nuovoka. Bet ką aš žinau, niekada nesidomėjau, ir čia labai subjektyvi pašalietės nuomonė. Nuostabu, kad šis filmas bent iš dalies ją patvirtina.
Nuostabaus Proto režisierius Ron Howard grįžta į savo senas vėžės pristatydamas nuostabų, istorinį, biografinį ir labai dramatišką filmą apie 80-ųjų Formulės 1 legendas – Niki Lauda ir James Hunt. Du labai skirtingi vyrai turintys tokį pat tikslą – tapti pasaulio čempionu. Britas Hunt yra pleibojus, vakarėlių liūtas, kiekvieną naktį praleidžiantis vis kitos merginos glėbyje, pašėlės, švenčiantis gyvenimą. Austras Lauda, visiška jo priešingybė. Ramus, šaltakraujis, viską apmąstantis ir strategiškas sportininkas. Abu jie pirmą kartą susitinka Formulės 3 trasoje, ir tas susitikimas jiems tampa lemtingu. Po kelių metų lenktyniaudami aukščiausio lygio varžybose tampa pagrindiniais priešininkais.
Ką galima pasakyti apie filmą, kuriam pasibaigus vis dar negali suvokti, kurį veikėją reikėtų palaikyti labiau. Abu jie labai skirtingi, abu, tam tikrais momentais, vienodai stiprūs, vienodai silpni. Įtaigus aktorių darbas (atsistojusi papločiau Daniel Brühl, ir duočiau jam pusę iš Leto (?) atkirpto Oskaro) čia tampa kone pagrindiniu juostos koziriu. Idealiai perteiktas laikmetis, padėka kostiumams, muzikai, stiliui, mašinoms, visam likusiam mise en scène, net juostos spalvų gamai. Nuostabus kameros darbas, puikus montažas. Pagyros. Pagyros. Pagyros.
Nereikėtų manyti, kad Lenktynės yra džiaugsmas tik akims. Visada maniau, kad geriausias filmas tas, kuris teikia nors truputėlį dvasinio peno. Sveiki atvykę į puikią gyvenimo pamoką. Filmas pamoko kaip nepasiduoti, kaip teisingai susidėlioti prioritetus, pateikdamas du labai skirtingus pavyzdžius, pasirinkimo laisvė JUMS. Ką daryti atsidūrus kryžkelėje, kas atsitinka, kai gauni viską, ko kada nors troškai, ir kaip jaustis tada, kai netenki to. Kaip, po didžiausios nesėkmės, vėl pakilti. 
Visą tai sudėjus, prieš jūsų akis Ron Howard‘o Rush. Vienas iš tų retų filmų, kuriuos žiūrėti yra gana lengva, kurie džiugina akį, kurie kažko išmoko, parodo viską taip realistiškai, kad nei sekundei nesuabejoji autentiškumu, galbūt dėl to, kad ta sekundė pernelyg svarbi, nes tuo metu reikia palaikyti kažkurį iš juostos veikėjų? Galbūt čia tik aš, tačiau niekada neišsirinksiu kurį. Tai ir žavi.
Vertinimas 10/10

2014 m. sausio 19 d., sekmadienis

American Hustle | Amerikietiška Afera (2013)

Paini, stilinga ir labai David O. Russell'iška juosta, su kiek kitokiais ir iki šiol nematytais Christian Bale, Bradley Cooper, Amy Adams, Jennifer Lawrence ir Jeremy Renner veidais. Peržiūrėjus šią frančizę pripažinti tenka tik vieną, kad šie Chris Kelly twitteryje išsakyti žodžiai viską apibūdina tiksliausiai: "...and "American Hustle" for Best Impression of A Great Movie." Ir iš tikro, jau kelinti metai David O. Russell režisuoti darbai vis patenka į nominantus tarp geriausių, tačiau niekaip nenuskina svarbiausio kino apdovanojimo. Spėju (galbūt labai netaikliai), kad ir su šiuo bus prašauta. (Stengsiuosi nepateikti jokių detalių, galinčių sugadinti filmą jo nemačiusiems;)
Be abejonės, garsios pavardės, puikiai vizualiai atrodantis filmas, idealiai perteiktas laikmetis (kas, mano nuomone, režisieriui itin sekasi), neblogas garso takelis, įdomūs personažai ir gerai susukta afera neturėjo likti nepastebėta. Nors kalbant apie nominacijas, gana džiugu Amy Adams pamatyti pagaliau prie pagrindinio vaidmens nominančių, o ne kaip įprasta prie antraplanių (šiam ji buvo nominuota keturis kartus), neslėpsiu simpatijų jos atžvilgiu, nors nesu įsitikinusi, ar to, ką ji parodė pakaks. Už pagrindinį vaidmenį nominuotas Christian Bale mano lengva ranka būtų nustumtas ir pakeistas Tom HanksCaptain Phillips.. Už antraplanius nominuoti Bradley Cooper ir Jennifer Lawrence tikrai nepasiekė tokio lygio, kurį demonstravo pernai Silver Linings Playbook. Nenustebsiu, jei filmas negaus nei vienos statulėlės už vaidybą, naa, bet juk čia Oskarai, visko gali nutikti. Bendrai apie patį filmą gana sunku kalbėti, ypač stengiantis labai nespoilinti. Ar rekomenduočiau kam nors jį pažiūrėti? Galbūt, tačiau jį paminėčiau tik su dar keliais gana lengvais filmais, tinkančiais smagiam laiko praleidimui. Nors įvertinau jį net septynetu dabar mąstau ką gero parašyti apie American Hustle. Nesugalvoju. Manau, kiekvienam savo, ir šį kartą kažkas originalaus (nominacija už originalų scenarijų) nėra kažkas itin gero. Daug tuščių žodžių apie gana tuščią filmą.
Ačiū už dėmesį, geros savaitės.


2014 m. sausio 16 d., ketvirtadienis

2014

Grįžtu po begalybės laiko. Atsiprašyti jau būtų ir per mažą, per pastaruosiuos kelis mėnesius tesugebėjau parašyti vos keletą įrašų ir nei vienas iš jų net nebuvo itin įdomus ar naudingas. Tačiau pabandysiu, nieko nežadėdama, pasitaisyti. Grįžtu su naujienom. Vos prieš kelias minutes buvo paskelbtos šių metų Oskarų nominacijos, jas rasti galite čia. Pati susidariau sąrašiuką filmų, kuriuos peržiūrėsiu iki kovo 2-ąją vyksiančios ceremonijos, pabandysiu juos apžvelgti ir čia.

Gruodžio mėnesio filmu paskelbiau Donato Ulvydo Kaip pavogti žmoną. Nors gruodį mačiau tikrai nemažai nuostabių filmų, tačiau nusprendžiau, kad mėnesio filmas turėtų atitikti ir patį mėnesį. Didžiąją dalį gruodžio praleidau gimtinėje, jakiuose namuose apsupta artimiausių žmonių, todėl lietuviškas filmas pasirinktas neatsitiktinai. Nutylėsiu tą faktą, kad į kiną jo žiūrėti ėjau dukart.. ( :) ) Išties didžiule staigmena man tapusi juosta, kurią nedvejodama siūlyčiau visiems sutiktiems. Kažkas lengvo, gražaus, šilto, nuotaikingo ir tikrai puikaus. Ploju visai kūrybinei grupei (scenaristui - atsistojusi) ir aktoriams, kurių čia reikėjo vos keturių. Įrodymas, kas kartais visas genialumas slypi paprastume.

Dar vienas dalykėlis, jei nesunku, balsuojam visi už Emilio Vėlyvio Redirected. Ironiška, kad filmo premjera buvo mano išvykimo dieną ir, žinoma, aš jo dar nemačiau, tačiau agituoju balsuoti imdb.com svetainėje, kad jis taptų pirmuoju lietuvišku filmu patekusiu į svetainės TOP250 sąrašą. Nuoroda : čia. Tereikia susikurti anketą, jūs tai labai lengvai galite padaryti tiesiog sujungdami su savo facebook paskyra ir skirti nuo vieno iki dešimties balų :)

O dabar jau grįžau į kitus namus ir beveik kibau į mokslus, laukia daugybę darbų, spaudžia atsiskaitymai ir kišenę plėšo jau įsigytas bilietas namo pavasariui. Geros likusios savaitės.