2013 m. lapkričio 30 d., šeštadienis

Catching Fire

Roses are red,
Violets are blue.
It's Catching Fire,
Not The Hunger Games 2.



Prieš savaitę universiteto filmų klube žiūrėjom The Hunger Games, nežinau kodėl tą filmą tada jau žiūrėjau ketvirtą kartą (įskaitant ir tą pirmąjį, kuomet, dar Lietuvoje, ėjau į išankstinę premjerą), nes jis man absoliučiai nepatiko ir gadino gerą Jennifer Lawrence vardą mano akyse., vien tam, kad pasiruoštume šios savaitės kelionei į kino teatrą. Klausimas čia būtų tik vienas: kodėl ėjau į kiną žiūrėti antros dalies man visiškai nepatikusio filmo? Atsakymas paprastas, šitas filmas žadėjo truputį daugiau, be to, man tikrai patinka Jennifer Lawrence.

Prisipažinsiu, kad knygų neskaičiau, ko gero, jei būčiau Lietuvoje, būčiau perskaičiusi jas gimtąja kalba, tačiau čia man anglų kalbos universitete iki soties, todėl nesinorėjo nieko papildomo, o pirktis knygas lietuvių kalba ir tįstis čia man atrodo mažų mažiausiai absurdiška. Ėjau į kiną visiškai žalia ir apie nieką nenutuokianti (mintyse vaizdas – Cher iš Clueless :D).  Neturėjau nei pernelyg daug lūkesčių, nei kažko ypatingai tikėjausi, tačiau išėjau apšalusi ir labai entuziastingai laukianti sekančios dalies.

Trumpai apie tai kas vyksta Ugnies medžioklėje: Katniss ir Peeta keliauja į savo nugalėtojų turą po visas valstijas (vietoves.. nežinau, žodžiu, districts;), turėdami pasirodyti, pasveikinti visus ir pagerbti žuvusiuosius, bei įrodyti savo meilės tikrumą žaidynių prezidentui. Po daug visokių įvairių nutikimų naujasis žaidynių organizatorius (Phillip Seymour Hoffman) primena, kad sekančios žaidynės yra jubiliejinės 75- osios, ta proga jose turi dalyvauti visi nugalėtojai. Iš visur išrenkama po du nugalėtojus ir jie vėl ruošiasi kovai, iš dvyliktosios zonos, žinoma, išrenkami Katniss su Peeta. Šitos žaidynės bus kitokios, jose bus tik vienas nugalėtojas, tačiau tai ne vienintelis dalykas, dėl kurio žaidynės bus kitokios... (Taip, aš tikrai nemoku nupasakoti siužeto, ypač kai bijau atskleisti kokią nors svarbią detalę:D )

Visų pirma dalykas, dėl kurio man nepatiko pirmas filmas yra tas, kad pirmas filmas, vizualiai atrodė labai pigus. Tada iš ypatingai išliaupsinto The Hunger Games tikėjausi tikrai daug, tačiau pamačiau gana varganą mise en scène, neypatingai džiugino ir scenarijus, nei aktoriai. Apskritai, pirmame filme apart jau minėtos Jennifer Lawrence, nemačiau nieko gero. Tačiau šiuo atžvilgiu antroji frančizė priverčia pirmąją atrodyti dar skurdžiau. Catching Fire atrodė labai prabangiai, protingai ir visapusiškai gražiai. Nors neatrodė, kad pagrindinė herojė būtų dėmesio centre, kas truputėlį trikdė, bet apie tai dabar net nekalbėsiu, nes visa kita atpirko tai su kaupu. Minėjau, kad neskaičiau knygos, tačiau ją skaičiusieji tik patvirtino, kad viskas atlikta puikiai. Sužavėjo begalė dalykų, nuo itin kruopščių mažų detalių, iki nuostabių specialiųjų efektų. Žiūrėjau ir grožėjausi, lyg filmas, o tiksliau pati istorija, augtų tiesiai prieš akis.

Kalbant apie veikėjus, daugiausia liaupsių nusipelno ne kas kitas, o Woody Harrelson‘o Haymitch. Būčiau paplojus ir stovėdama, jei tai būtų visuomėnes priimta. Jam puikiai talkino ir pirmą kartą, nepabijokime to žodžio, epe pasirodęs Phillip Seymour Hoffman‘as. Nereikėtų pamiršti paminėti ir pačių pagrindinių veikėjų, mano nuomone, Hutcherson‘as čia atrodė žymiai stipriau. O tai, kad Elizabeth Banks veikėja įgavo ir kitokią, žmogiškesnę, pusę mane ypatingai sužavėjo.  Iš esmės, antroji dalis pažėrė daug daugiau spalvingesnių veikėjų, nei pirma.

Prisipažinsiu, kad esu gana jautrus žmogus ir verkiu per filmus, šiame gerklę spaudė net keli epizodai, kurių dabar neminėsiu, nes nenoriu gadinti (spoilinti) filmo dar jo nemačiusiems. O jį pamatyti tikrai patariu, nes aš pati žiūrėsiu jį dar ne kartą, nes šis filmas kol kas paliko daugiau klausimų nei atsakymų, todėl būtina dar bent kartą jį tyrinėjimo pobūdžiu peržiūrėti. Tačiau tokia mano pirminė nuomonė apie Catching Fire. Dabar suprantu kiek daug svarbių detalių, kurias paminėti verta, praleidžiu, bet jau tiek to. Galbūt žodžių čia labai daug ir nereikia. Ir viską susumavus filmui negailiu netgi 8 balų.

Ir dabar kai jau supratau, kad šio posto žodžių skaičius prilygsta ketvirtadaliui mano trumpiausio kursinio žodžių skaičiui žinau, kad jau reikėtų užbaigti jį:)
Gero savaitgalio, may the odds be ever in your favor

2013 m. lapkričio 20 d., trečiadienis

20.11

Truputėlis nukrypimo nuo jau pradėtų (ir beveik užbaigtų) kursinių, ideali vieta bibliotekoje (mano mėgstamiausia - DVD skyrius, su idealiausiais visų laikų filmais ;) ir keletas minučių tam, kad bloge atsirastų naujas įrašas. Apie ką gi mes čia?:)

Praeitą savaitę matyti filmai:

Braveimdb.com ) - po truputėlį žiūriu animaciją. Ankščiau buvau praktiškai visai abejinga jai, tačiau dabar vis dažniau pasirenku animaciją, nes įsitikinau, kad piešti (ar kompiuterio pagalba sukurti veikėjai) gali suteikti lygiai tiek pat gėrio ir peno apmąstymams kaip ir realūs žmonės. Nors Brave nepavadinčiau vienu geriausiu kada nors matytų animacinių filmų, tačiau pelnytas Oskaras yra pateisinamas, nežinau ar teisingai į visą tai žiūrėjau, tačiau vėlgi, kaip jau ir kažkada aprašytuose Kruodžiuose, veikėjų virsmas, šeimos santykiai - šį kartą motinos ir dukros. Vertinimas 7/10

Breathlessimdb.com ) - vieno inovatoriškiausių kino kūrėjų, Jean-Luc Godard, darbas žiūrėtas ir jau aptartas paskaitoje. Iki šių metų apie nouvelle vague žinojau tiek, kiek dabar žinau apie Lietuvos politinę padėtį. Dabar esu priversta žiūrėti ir pažinti, ir, kaip dėstytojas sako, gerbti, kino istorija. Naujoji filmų banga įnešė tikrai daug gėrio į kino pasaulį, manau, jai bent jau iš dalies reikėtų dėkoti už Quentin Tarantino idėjas, originalumą ir kūrybiškumą, taip pat, žinoma, už nuostabius režisierius, iš kurių bene pats žymiausias ir yra Jean-Luc Godard. Asmeniškai man, Breathless paliko tik labai gerą įspūdį ir suteikė vilties po ilgo itališko neorealizmo nagrinėjimo mėnesio, kad netgi modernusis kinas gali būti įdomus ir geras. Watchlist'e atsirado daugmaž visi Godard filmai, visi šia tema dėstytojo pasiūlyti straipsniai jau perskaityti ir sužavėję nemažiau nei pats filmas. Sakau drąsiai, kad man, kaip iki tol nusistačiusiai prieš modernųjį kiną, visus neorealizmus, bangas ir avangardus, dabar labai smagu pasakyti (tiksliau parašyti), kad Breathless yra vienas geriausių matytų filmų. Visas klasikinio Holivudo taisyklės laužantis montažas, įdomios kameros padėtys, originali istorija, puikūs aktoriai (galbūt klystu, bet čia lyg ir vienas pirmųjų Jean-Paul Belmondo vaidmenų), realistiškumas nepamirštant kino magijos, puikiai perteiktas kino žinojimas (tai, ką Tarantino dabar sėkmingai daro beveik visuose savo filmuose). Nežinau, ką dar galėčiau pridėti, apart rekomendacijos, nemanau, kad teks nusivilti po vos 90 minučių tikro kino žinovo Jean-Luc Godard šedevro. Vis dėl to, daugelis šį filmą laiko puikiausiu nouvelle vague pavyzdžiu. Vertinimas 9/10


E.T. ( imdb.com ) - Steven Spielberg priklauso tai kino kūrėjų kartai, kuri mokėsi šio amato, todėl visai nieko keisto, kad jo filmuose galima aptikti įvairių kino istorijos pėdsakų. E.T. mano sąraše buvo jau gana ilgą laiką, o būtent kalbant apie itališkąjį neorealizmą dėstytojas ne kartą paminėjo Speilbergą ir būtent šį jo filmą, kaip tą, kuriame gana nemažai neorealizmo bruožų. Nusprendžiau pažiūrėti ir įsitikinti tuo pati. Įsitikinau. Visada žinojau, kad Spielbergo filmai yra geri. Jau ilgą laiką laikau jį vienu geriausių režisierių, kuris visai pelnytai gali būti pavadintas kino žinovu. E.T. istoriją, manau, žino daugelis, todėl jos perpasakoti čia visai nereikia, užtenka pasakyti, kad man atrodo, jog tai yra gana originalus filmas, su puikiai išplėtotais veikėjų charakteriais, nors pagrindinis veikėjas beveik nekalba, mes puikiai jį suprantame, nors kiti pagrindiniai veikėjai - vaikai, dėl to jie nei kiek nesumenkėja bendru atžvilgiu. Trumpai ir paprastai, tai tiesiog graži, graudi (nors neverkiau) istorija apie tikrą draugystę visai nekreipiant dėmesio iš kur atkeliauja tavo draugai. Vertinimas 8/10


Thor : The Dark Worldimdb.com ) - antroji skandinavų Dievo Thoro nuotykių dalis. Apie šį filmą ilgai neverta kalbėti, ir vien dėl to, kad jį tiesiog reikia pamatyti, antroji dalis pranoksta pirmąją ir gerokai (kas nėra labai įprasta), dar puikesni specialieji efektai, įtaigesnė vaidyba, įdomesnis siužetas ir mažiau Žemės. Vertinimas 8/10


Julie & Julia ( imdb.com ) - tam tikra prasme, tai kelionės laiku istorija, tam tikra prasme tai istorija apie vienodas moterų problemas, nepaisant to, kad jas skiria pusė amžiaus. Julie & Julia su Amy Adams ir Meryl Streep (kuri, kaip visada, ideali) galėtų būti laikomas vienu gražiausių ir mieliausių filmų, nepaisant to, gana aukštos kokybės, su puikiu aktorių darbu (Stanley Tucci negali likti nepaminėtas, ir tikrai ne vien dėl to, kad jis vienas mėgstamiausių mano aktorių), puikia, ir svarbiausia, tikra istorija. Puikus būdas ramiai praleisti vakarą, įkvėpti truputį pokario Prancūzijos ir žavėtis maistu. Puiku. Vertinimas 7/10


Saturday Night and Sunday Morning ( imdb.com ) - nekenčiu šio filmo. Nuoširdžiai sakau, ir jei visa britiškas kitchen sink'as toks, tada velniop jį. Tai buvo nuobodžiausios 86 minutės mano gyvenime. Pripažinsiu, istorija gal ir nieko, realistiška, aktualu, galbūt net gražu, bet ne. Kodėl po idealaus Breathless dėstytojas nusprendė mus kankinti būtent šiuo filmu nežinau. Tikiuosi, kas nors paaiškės per diskusiją, nes kol kas, tai man čia tiesiog labai labai labai nuobodus filmas. Beveik be tikslo. Vertinimas 5/10

Be filmų dar vertėtų pakalbėti apie porą naujų serialų. Būtent tiek iš visų išbandytų atsisijojo nuo šio sezono pradžios. Viena situacijų komedija, su viena puikiausių aktorių ir viena labai įtaigi drama, pakeisianti televizijos istoriją. 

Mom išliko vienintelė sitcom, kurią vis dar sėkmingai žiūriu iš, berods, trijų išbandytų. Ir čia tik dalinai veikia simpatija Annai Faris. Sunku ir paaiškinti kodėl būtent prie šios komedijos pasilikau, tad net ir nebandysiu. Galbūt tai būdas nukreipti dėmesį nuo svarbių ir rimtų dalykų ir tiesiog atsipalaiduoti, juolab, kad tai kažkas naujo, su dar ne visai pažįstamais veikėjais, ypač tada, kai nei How I Met Your Mother, nei The Big Bang Thoery nepasiūlo kažko super ypatingo.
Apie naują geriausią dramą Masters of Sex irgi nedaugžodžiausiu. Viskas, ką jūs turite apie ją žinoti jau išsakyta, mano nuomone, pačiame profesionaliausiame bloge apie televiziją lietuvių kalba - Telemano Bloge. Galiu tik pridurti, kad tai kažkas naujo, kažkas puikaus ir to, kas atvers naują puslapį televizijos istorijoje.

Ačiū už dėmesį, o dabar jau pats laikas susitelkti ties filosofija. Geros likusios savaitės. Iki. 
:) 

2013 m. lapkričio 10 d., sekmadienis

mubi.com

Trumpas pabėgimas nuo esė rašymo ir trumpas sugrįžimas čia. Nors pasiskelbiau, kad pasistengsiu dažniau čia parašyti, deja, to padaryti nepavyko. Dėl to kaltinu prastą internetą naujuose namuose, dėl to negaliu, kai tik noriu kažko įkelti čia, tačiau pasistengsiu:)
O tikslas šito posto yra supažindinti jus (jei dar nesate pažįstami) su kino interneto svetaine, kuri šiaip jau man patinka labiau nei imdb.com tai yra mubi.com
Joje platesnis ir bent jau man įdomiau pateikiamas filmų sąrašas. Susikūrus profilį galimą gauti filmų pasiūlymus, skaityti naujienas apie festivalius ir panašiai, mano profilis. Jei esate ten, pasekite, būtų įdomu peržiūrėti jūsų watchlistus, ar mėgstamiausių filmų sąrašus :)

O dabar trumpai apie šią savaitę, tai ką žiūrėjau:
Per The Cinema of Modernity paskaitą pradėjome naują temą: French New Wave, ir pirmas dėstytojo parinktas filmas buvo Francois Truffaut Les Quatre Cents Coups (The 400 Blows) Patiko, ir net labai. Tai buvo ne pirmas Truffaut filmas, kurį teko pamatyti, ir tikrai žinau, kad nepaskutinis. Apie jį daug kalbėti nereikia, jį tereikia pamatyti. Nebent puikiai suprantate prancūzų kalbą, jums prireiks titrų. Nors tai yra nespalvotas, nedidelio biudžeto europietiškas filmas, jame kino vertės pakankamai daug. Iš esmės man patiko visą nouvelle vague idėja, galbūt kada nors čia parašysiu ką plačiau apie tai. Kitą savaitę manęs laukia Jean-Luc Godard ir jo 60-ųjų šedevras Breathless. 

Dar šią savaitę žiūrėjau antrą Despicable Me dalį, nors ir nesu didelė animacijos gerbėja, tačiau šitą nusprendžiau pažiūrėti, nes buvau mačiusi pirmąją. Galiu pasakyti tik tiek, kad patiko labiau. Gana įdomu, gana neblogas laiko praleidimas.

Brokeback Mountain, amžius tūnojęs apdulkėjusiame watchliste ir pagaliau pažiūrėtas, pamatytas ir paveikęs. Manau, niekam nekyla klausimų kodėl Ang Lee už jo režisavimą gavo Oskarą, klausimas kyla tik toks, kaip Crash sugebėjo nurungti jį metų filmo kategorijoje? Pripažinkim, kad Brokeback Mountain dorojosi su truputį sunkesnėmis ir tada aktualesnėmis problemomis, nei Crash.

Ir universisteto kino klubas žiūrėjo Thor, kadangi kitą savaitę antros frančizės eisime žiūrėti į kino teatrą. Mačiau pirmą kartą, nepasakyčiau, kad labai sužavėjo, tačiau nelaikysiu to ir laiko švaistymu. Nepasakyčiau, kad beprotiškai laukiu, kol pamatysiu antrą dalį, tačiau nesakysiu ir to, kad antros dalies nereikia.

Toks neapibrėžtas, nekonkretus ir visai neišsamus įrašas. Tačiau, kaip jau minėjau, pagrindinė idėja buvo parodyti mubi.com tinklalapį.
Ačiū už dėmesį, geros savaitės!