2013 m. gegužės 9 d., ketvirtadienis

Derek Cianfrance

Logiškiausia buvo pavadinti įrašą šio režisieriaus vardu, nes kalbėsiu apie du naujausius jo filmus. Prieš porą metų (gal jau reikėtų sakyti prieš trejetą) išleistą ir iš kritikų gerų atsiliepimų susilaukusį Blue Valentine (nepykit, bet versti pavadinimo į obuolys.lt parašytą 'Mėlynasis valentintadienis' man tiesiog nesinori..), bei naują ką tik kino teatruose praūžusį (veikiau, gana tyliai praėjusį) Niujorko šešėlyje.

Blue Valentine (2010)
Vaidina: Ryan Gosling, Michelle Williams.
Filme nagrinėjamas vedybinis gyvenimas, pasirinktas laikas - penkios minutės iki skyrybų. Pora: Cindy (Michelle Williams) - seselė, kopianti karjeros laiptais ir atsakinga mama; Dean (Ryan Gosling) - savamokslis dažytojas, kuris džiaugiasi savo darbu, nes gali gerti alų aštuntą valandą ryto. Iš pat pradžių pasirodo truputį keista ir nelogiška, kad šie du visiškai skirtingi žmonės kartu, ir tada prasideda filmo kelionės į praeitį, kuriose pasakojama jų susipažinimo istorija.
Derek Cianfrance jau ne vienas kritikas jį yra pavadinęs naujuoju Terrence Mallick, kuris per keturiasdešimt metų trunkančią karjerą kol kas tėra suskūręs šešis filmus, ir yra laikomas vienu tų, kurie kuria sielos filmus. Aš dar nedrįsčiau jų lyginti, nors panašumų galima ir atrasti. Blue Valentine, kaip jau minėjau, istorija apie vedybinį gyvenimą. Tačiau toks pasakymas apibūdintų tik ledklanio viršūnę. Lyg dėlionė išmėtytos filmo dalys tarp dabarties ir praeities paaiškina beveik viską. Visų flashback momentų metu rodoma kone atvirkštinė dabartinei situacija. Dean dirbantis, kad ir nelabai gerą darbą, tačiau stengiasi kabintis į gyvenimą, kai sutinka ją - Cindy, tuo metu medicinos studentę, kuri yra tikra bėda. Sutikęs senelių namuose Dean negali išmesti jos iš galvos ir atranda būda kaip vėl ją sutikti. Man labai ypatinga pasirodė scena per pirmą judviejų 'pasimatymą', kuomet Dean grodamas ukulele ir gana prastai pamėgdžiodamas Elvis Presley dainavo "You always hurt the ones you love", o Cindy pagal šią dainą šoko. Jie pradeda susitikinėti ir po kurio laiko Cindy sužino, kad ji laukiasi, tik ji nežino ar vaikas Dean'o. Nusprendusi pasidaryti abortą, paskutinę minutę apsigalvoja. Važiuojant namo, autobuse, Dean jai sako "let's do this, let's be a family." Taigi iš šių epizodų atrodo, kad jis išgelbėjo ją. Dabartyje viskas klostosi atvirkščiai. Nors Dean vis dar rūpinasi Cindy ir judviejų (?) dukra, kartoja jai, kad ją myli, jos jausmai vis labiau vėsta. Viename iš epizodų, jie nuvažiuoja į viešbutį, kur apsistoja prastai futuristine tematika dekoruotame kambaryje. Viskas mėlyna. Jie geria ir šnekasi, arba pykstasi, arba mylisi. Rytą Cindy tiesiog iškeliauja, palikusi vyrą. Jis atvyksta pas ją į darbą ir iškelia sceną, Cindy atleidžiama iš darbo ir paprašo skyrybų.
Michelle Williams (už šį vaidmenį nominuota Oskarui) ir Ryan Gosling (asmeniškai man, čia geriausias jo pasirodymas iš visų matytų) idealiai tiko šiems vaidmenims. Ruošdamiesi filmui aktoriai mėnesį kartu gyveno name, kuris filme buvo jų. Iš dalies, tokie filmai yra gana priklausomi nuo aktorių ir to, kaip jie išpildo vaidmenį. Kitas dalykas, kurį vertėtų paminėti yra scenarijus ir ypatingai, lyg ir, tokiam mėlynam filmui netinkantys dialogai, pavyzdžiui:
Cindy: He asked me how I was..
Dean: And you TOLD him?
Filmą buvau pradėjusi žiūrėti prieš porą metų, tačiau taip ir nebaigiau. Ir gerai, nes tuomet, veikiausiai, būčiau jo visai nesupratusi. Ne tik atskirus išmėtytus epizodus čia reikia dėlioti į vieną, tačiau ir visus pagrindinių veikėjų poelgius ir sakinius. Filmas nėra lengvas, jo tikrai niekas neturėtų rinktis smagiam vakarui su draugais, ir tai rašau jau negalvodama apie visas gana atviras scenas. Tačiau, nebijant realybės, pažiūrėti patariu.
Vertinimas 8/10

The Place Beyond The Pines/Niujorko šešėlyje (2012)
Vaidina: Ryan Gosling, Eva Mendes, Bradley Cooper, Ray Liotta.

Manau, beveik visi žino tą jausmą, kai kažko labai labai ilgai lauki ir kai pagaliau sulauki, tikiesi, jog bus būtent taip, kaip įsivaizdavai. Taip man buvo su šituo filmu, laukiau jo dar nuo pernai metų. Ir pradėjus žiūrėti, galvojau tik vieną - kad tik nenuviltų. Ir nenuvylė. Nors ir neperžengė lūkesčių ribos.
Jau Blue Valentine matyti motyvai man šmėkšteli ir čia, filmas taip pat gražiai nufilmuotas, tik istorija ne tokia graži. Čia viskas aiškiai padalinta į tris dalis. Pirmoje pasakojama apie Luke (Ryan Gosling) - triukus su keliaujančia trupe atliekantį motociklininką, kuris pernelyg negalvoja apie nieką, kol grįžta į vietą, kur prieš metus buvo sutikęs Rominą (Eva Mendes) ir sužino, kad ji augina judviejų vaiką. Jis pasilieka, nusprendęs padėti jai augintį sūnų. Luke priglaudžia Robin (Ben Mendelsohn), vieno pokalbio metu jis pasiūlo Luke plėšti bankus, Luke sutinka. Paskutinio apiplėšimo metu nepasiseka viskas ir Luke istorija baigiasi tragiškai.
Antra istorija policininko Avery (Bradley Cooper), jis dabar laikomas didvyriu. Tačiau jam nebeleidžiama toliau dirbti patruliu, jis perkeliamas į biurą. Ne visiškai savo noru tapęs korumpuotu žmogumi Avery, kiek per vėlai nusprendęs pasielgti tesingai, supranta, kad visas komisariatas, kuriame dirba yra korumpuotas. Trečia istorija yra Luke ir Avery vaikų susitikimas po penkiolikos metų. Ir apie tai visiškai nesinori nieko rašyti, nes filmas yra labai naujas, nesinori išduoti didžiausių jo paslapčių (:))
Trumpai apie šį filmą nelabai išeitų kalbėti. Jame yra tiek visko daug, kad net nelabai žinočiau nuo ko ir pradėti. Filme buvo kelios vietos, kurios asmeniškai mane privertė jaustis nejaukiai, ir čia visos pagyros nukeliauja aktoriams, nes šis filmas emocionalumu nelabai nublanksta prieš "Optimisto istoriją". Ryan Gosling pasirodymas buvo puikus, gero žmogaus virsmas blogu pavaizduotas idealiai. Luke man pasižymėjo kaip toks, kuris per vieną minutę gali pasikeisti nuo rūpestingo tėvo iki šaltakraujo skriaudėjo. Bradley Cooper vaidmuo suteikė jam galimybę atlikti tokio paties lygio filmą, kaip ir jau minėtoje "Optimisto istorijoje", jei ne dar geresnį. Taip pat vertėtų išskirti Eva Mendes ir vieną jo sceną, tačiau daugiau nieko, žinoma, Ray Liotta, sugebėjo kelti baimę net ir per ekraną. Taip pat pagyros nukeliautų ir jauniesiems aktoriams, vaidinusiems Luke ir Avery sūnus - Dane DeHaan ir Emory Cohen.
Pagrindinė tema, jungianti visas tris filmo dalis, tikriausiai, tėvo ir sūnaus santykiai. Atskirose dalyse nagrinėjamos teisingumo, atsakomybės temos. Šis filmas labiau patvirtina Derek Cianfrance panašumą į Terrence Mallick, dabar jau ir aš imu juos lyginti. Tačiau nenuginčijama yra tai, kad Derek atrado savitą stilių ir, regis, savo aktorius, tas pats Ryan Gosling, jo filme pasirodantis jau antrą kartą, yra pasakęs, kad atrado savo režisierius (kalba apie Derek Cianfrance ir Nicolas Winding Refn) ir jie dar tik pradeda. Lauksim naujų bendrų kūrinių, o aš lauksiu Derek Cianfrance kūrinių, su ar be Ryan'u.
Vertinimas 8/10


Komentarų nėra:

Rašyti komentarą