2013 m. gegužės 5 d., sekmadienis

05.05

Tiesiog aplankė jausmas, kad reikia parašyti kažką bloge. Nesenai žiūrėjau porą filmų, kurie kaip ir nenusipelno turėti po atskirą įrašą, bet kartu - kodėl gi ne. Taigi aptarsiu labai trumpai pirmus, ir kol kas vienintelius, šį mėnesį matytus filmus.

Safe Haven / Saugus prieglobstis (2013) Lasse Hallström
Filmą pažiūrėti pastūmėjo pažįstami, tiksliau pažįstamos (duh), sakydamos, kad nors tai ir yra romantinė drama, joje yra šis tas išskirtinio. Mano verdiktas - nė velnio. Siužetas toks nuspėjamas, kad man net nesinori jo pasakoti, jei nuspręsite pažiūrėti, daugiau ar mažiau viską nuspėsite jau po pirmų dešimties minučių. Nieko kito, apart nusistovėjusių, banalių romantinių dramų bruožų, čia neradau. Pagrindiniai aktoriai parinkti, žinoma, Holivudo gražuoliukai - Josh Duhamel ir Julianne Hough, kuriems gerai atrodyti, regis, svarbiau nei gerai pasirodyti. Vidutiniška vaidyba vidutiniškame filme, vertinimas visai nestebins. Nors ir Nicolas Sparks kūryba, bet visgi, šiam dar labai labai toli iki mėgstamiausio mano Sparks kūrinio - The Notebook (staigmena!) ir vienintelis dalykas, kuris bent kiek išsiskiria iš bendro konteksto yra Cobie Smulders (Kaip aš susipažinau su jūsų mama) personažas.
Vertinimas 5/10
imdb.com | trailer


The Words / Žodžiai (2012) Brian Klugman, Lee Sternthal
Kiek linksmesne gaida galima pagalbėti apie šį Klugman'o ir Sternthal'o režisūrinį debiutą. The Words - tai vadinamasis layered filmas, kažkaip žodis sluoksniuotas man nelabai gražiai atrodo kalbant apie filmus. Filmas prasideda nuo to, kad rašytojas Clay Hammond (Dennis Quaid) atsistoja prieš publiką skaityti savo knygos pavadinimu The Words. Tuo metu filmo veiksmas nukeliamas į knygą, kurioje kitas rašytojas Rory Jensen (Bradley Cooper) vargsta niekaip neatrasdamas savo balso, savo žodžio. Povestuvinės kelionės metu iš žmonos (Zoe Saldana) dovanų gautame lagamine rasta istorija pakeičia jo gyvenimą. Perskaityti žodžiai niekaip neiškrenta iš galvos, jis juos perrašo, lyg siekdamas patirti tai, ką patyrė autorius. Knygą atranda žmona ir pastūmėja vyrą perduoti tai spaustuvės, kurioje Rory dirba, redaktoriui. Kai Rory jau būna beveik pamiršęs visą tai, jį pasikviečia į kabinetą ir pasako, kad jo knygą nori spausdinti. Vėliau seka visuotinis pripažinimas, pinigai, šlovė, apdovanojimai. Regis, viskas atsistoja į savo vėžes, tačiau Rory sutinka tikrąjį knygos autorių, filme vadinamą tiesiog Old Man (Jeremy Irons) ir filmas nukeliamas į pokario Prancūziją, kur Young Man (Ben Barnes) išgyvena savo istoriją. Mane labiausiai ir sužavėjo ta Prancūzijos istorija. Tai buvo geriausias filmo sluoksnis. Filmas yra tiesiog meniškai gražus, pilnas gražių žodžių, truputėlio painiavos. Pabaigos nelabai supratau, bet gal net ir nesistengiau labai suprasti, tačiau man labai patiko Senio pasakyti žodžiai Rory, kai jis paklausė kodėl Senis pasisakė esantis rašytojas, jei jis nenori, kad Rory apie tai praneštų visiems, kad jis tiesiog nesupranta, ką jam dabar reikia daryti. Seni atsakė "You take those words, you take the pain.".Vienaip ar kitaip, nedrįsčiau atkalbėti, jei nuspręstumėte pažiūrėti šį filmą. Juolab, kad čia, bent jau man, nematytu būdu pasakojama trijų žmonių, išgyvenančių praktiškai tą patį, tik skirtingu metu, gyvenimo istorija. Tam tikru momentu, man net kilo mintis, kad bent jau du iš jų yra vienas ir tas pats žmogus. Nepatariu žiūrėti Bradley Cooper'io Hangover fanams, nes čia Cooper'is kartais netgi pernelyg dramatiškas, tačiau vertėtų pradėti pratintis peržvelgus būsimų jo filmų sąrašą.
Vertinimas 6/10
imdb.comtrailer


Geros ateinančios savaitės, tikiuosi, oras pas jus toks pat geras, kaip ir pas mane:)  

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą