2013 m. balandžio 23 d., antradienis

Walk The Line | Ties jausmų riba (2005)

Nuo rugsėjo filmai užima tikrai didelę dalį mano gyvenimo, kad ir kaip lengvai skambėtų filmų žiūrėjimas per paskaitas, aš niekaip nesugebu išaiškinti žmonėms, kad tai toli gražu ne viskas, ką mes ten darome ir tai tikrai nėra tas dalykas, kuriam skiriama daugiausiai dėmesio. Filmo žiūrėjimas sudaro gal kokį dvidešimt procentų viso darbo, nes lieka perskaityti nepavydėtinai daug rašytinių šaltinių, analizuoti net menkiausias detales (kartą teko bene puse paskaitos kalbėti apie tvoros motyvą filme Nasrai (Jaws, 1975). Tokiu atveju, nori nenori filmai pradeda ir atsibosti, o kai kurie pasidaro ir išvis nebežiūrimi. Taip tapau be galo išrankia filmams, kartais filmą renkuosi ilgiau nei pats filmas trunka, o dažnai įsijungus atsibosta jau po dešimties minučių. Tačiau vakar taip neatsitiko, jau labai seniai galvojau pažiūrėti filmą, pavadinimu Ties jausmų riba (Walk the Line, 2005), ir vakar buvo ta diena.

IMDb.com traileris

Biografinė legendinio dainininko Johnny Cash drama, istorija nuo vaikystės, praleistos šeimoje, kurioje tėvas jo atvirai nekentė ir kaltino už ankstyvą brolio mirtį, kur mama neturėjo teisės paprieštarauti tėvui, iki piršlybų vienintelei kada nors mylėtai moteriai - June Carter. Pasiremtas paties "Vyro juodais drabužiais" parašytomis knygomis, filmas suteikia išskirtinę galimybę pasivaikščioti po užkulisius tada, kai muzikos pasaulyje žibėjo Elvis, The Beatles ir Jerry Lee Lewis.
Nuo pat pirmų minučių filmas mane pakerėjo nuostabiu operatoriaus darbu ir puikia mažųjų aktorių vaidyba. Nuo pirmųjų minučių, kuomet trumpai parodoma situacija legendos namuose, neslepiama tėvo neapykanta, kaltinimai dėl brolio mirties, ir žodžiai, kurie įskaudintų kiekvieną - Dievas pasiėmė ne tą sūnų, filmas įtraukia. Nuoširdžiai nepamenu kada paskutinį kartą per kokį nors filmą nebuvau jo sustabdžiusi nepatikrinti vieno ar kito fakto, nepažiūrėti kažkur matyto aktoriaus/aktorės pavardės, tačiau šio filmo stabdyti nesinorėjo. Artisto kančia kare, atskirtam nuo mylimosios, kuomet įsigyta irmoji gitara ir sudėtos pirmos eilutės, kurios vėliau tapo didžiuoju tramplynu į aukštumas, čia taip pat nebuvo labai svarbu. Po karo grįžęs namo ir pagaliau sukūręs šeimą, jis nenorėjo uošvio siūlomo darbo ir tikėjo, kad vieną dieną jo dainos skambės per radiją. Vieną rytą pasibeldęs į įrašų studijos duris, Johnny Cash'as gauna progą pasirodyti atrankoje, atlikdami nuobodžią ir visiems iki gyvo kaulo įgrįsusią dainą jie išvadinami ko ne niekam tikusiais ir vos neišspiriami lauk, tačiau Johnny nepriima neigiamo atsakymo. Paklaustas kokią dainą sudainuotų, jei žinotų, kad ta daina paskutinė, Cash'as atlieka karo metu parašytą dainą, kurią tą pačią dieną įrašo ir kuri jau po kelių dienų sukosi radijuje. Vėliau prasidėjo koncertai, turai, linksmybės, merginos, narkotikai ir alkoholis, žmona uždraudė namuose kalbėti apie koncertus, o tai jį tik dar labiau tempė į bedugnę, tačiau vieno iš pirmųjų koncertų metu sutikta June pakeičia viską. Į gitaros stygas įsipainiojusios suknelės atraiža pasilieka jo rankose, o pati June sužavi, pirmą kartą ne kaip atlikėja, bet kaip moteris. Po kocerto susitikę užkandinėje jie, vos keletą valandų pažįstami, pradeda kalbėtis, Johnny jai papasakoja apie brolį, apie kurį nekalbėjo jau daug laiko. Laisvė kalbėtis, tai, kas namuose buvo uždrausta ir nuoširdi June užuojauta įžiebia pirmą kibirkštėlę, kuri negęso iki pat mirties. Toliau seka narkotikų skandalas, areštas, skyrybos, tačiau June jį išgelbėja. Atsigavęs ir perėjęs narkotikų ir alkoholio pragarą Cash'as atkreipia dėmesį į fanų laiškus, atsiųstus iš Folsomo kalėjimo. Ten jis nusprendžia surengti pirmą akustinį koncertą po ilgos pertraukos, ir jau tuo metu, kai visi aplink naudojasi elektronika. Išlikęs ištikimas savo stiliui, įrodęs, kad muzikai tereikia širdies Johnny grįžta į aukštumas ir vieno iš koncertų metu pasiperša June, kaip jis pats sako, jau koki keturiasdešimtą kartą, ir netęsia dainos, kol ji nesutinka, nes Johnny nepriima neigiamo atsakymo.
Filmas man paliko tik labai gerą įspūdį, idealiai atliktas Reese Witherspoon (June), kuri už vaidmenį gavo Oskarą, ir nemažiau spalvingos asmenybės, už patį Cash'ą, Joaquin Phoenix (Johhny Cash), kuris buvo nominuotas Oskarui, darbas, pasirodė toks nuoširdus, kokio jau seniai nemačiau. Baigus filmavimą Joaquin pateko į reabilitacijos kliniką. Verta paminėti tai, kad aktoriaus gyvenimas ne taip jau ir skyrėsi nuo paties legendinio dainininko, Joaquin taip pat anksti neteko brolio, aktoriaus River, kurį pats ir rado, kovojo su priklausomybėmis ir nestokojo skandalų. Vos prieš tris ar keturis metus, paskelbė, kad išeina į pensiją, tačiau vos po kelių mėnesių pasirodė naujas jo filmas. Tiek Joaquin, tiek Reese, abu filme visas dainas buvo įrašę patys ir abu mokėsi groti instrumentais nuo nulio. Nors muzikos klausausi kiaurą dieną, apie ją beveik nieko nežinau, klausausi prieš dešimtmečius sukurtų dainų, o naujienas išgirstų tą vieną dieną per mėnesį įsijungus radiją. Šiame filme muzika buvo tikra, skambėjo iš širdies. Johnny Cash charizma, kuri yra neatskiriama nuo kančios, perteikta idealiai. Tiesa, tiek Johnny, tiek June abu sutiko, kad Reese ir Joaquin juos vaidintų, tačiau June nesulaukė filmo kūrimo pradžios, o po keturių mėnesių užgeso ir Cash'o žvaigždė.
Jei kas nors paprašytų keliais žodžiais apibūdinti šį James Mangold'o filmą, pasakyčiau tik tiek, kad tokio nuoširdaus filmo dar reikėtų paieškoti, čia niekas nepasilieka už kadro, autentika yra aukščiausias kriterijus, o meilė tokia subtiliai graži, kad filmas patiks ir visiems nekenčiantiems romantinių filmų. Tiesa, įsitikinkite, kad jums prie širdies (ir prie ausies) country muzika, nes jos čia išgirsite į valias, tačiau nedrįskite teisti iš anksto, nes Cash'o muzika tokia, kokios niekas prieš jį ir po jo neatliko, o sodrus balsas priverčia pamiršti, kad klausomės country, nes iš jo lūpų skamba ne kiek country, kiek Cash žanro muzika.
Vertinimas 9/10

2 komentarai:

  1. Taip gražiai čia viską aprašei, kad jau bėgu siųstis šį filmą:)
    Beto, ankščiau galvojau, kad uoj kokį įdomų dalyką pasirinkai studijuoti, nors ir dabar taip tebemanau, ir galvodavau, o kad ir man tokie namų darbai būtų, kaip tarkim peržiūrėti filmą ar serialą, bet kaip suprantu tikrai viskas nėra taip lengva ir paprasta kaip atrodo iš šalies:)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Neturėtum pasigailėti:)
      O aš kartais net ir nebesistengiu aiškinti, kad nėra taip lengva, nes kai kuriems vis dar atrodo, kad tokie dalykai net mokslu neturėtų vadintis. Ką padarysi:)

      Panaikinti