2013 m. balandžio 12 d., penktadienis

Krudžiai | The Croods

Šiandien reikėjo mieste prastumti gana nemažai laiko, tad nusprendžiau pažiūrėti filmą. Vienintelis tokiu paros metu rodomas buvo naujasis animacinis filmas Krudžiai, kadangi buvau skaičiusi gan neblogas nuomones apie jį, nusprendžiau pabandyti, nors animacija man ir ne prie širdies. Žinoma, širdis raudojo perkant bilietą, nes vos už keleto valandų tame pačiame kino teatre rodė The Place Beyond the Pines, tačiau po filmo gailesčio neliko, nes jis sugebėjo pranokti lūkesčius.
IMDb.com

Pasakojimas apie priešistorinę šeimą, gyvenančią urve, nes šeimos galva yra įsitikinęs, kad viskas, kas yra už urvo ribų yra blogis. Vyresnioji jo duktė anaiptol nesutinka su tėveliu ir trokšta nuotykių, sykį naktį ištrūkusi iš urvo ji sutinka vaikiną, vardu Gajus, jis jai parodo ugnį ir papasakoja apie artėjančią pabaigą. Sugriuvus urvui šeimyna neturi jokios kitos išeities kaip tik ieškoti kito prieglobsčio. Šeimyna, vedama Gajaus susiruošia kelionei į kalną, čia prasideda jų nuotykiai.

Jau minėjau, kad animacija man nelabai patinka, net iš Disney klasikos skyriaus esu mačiusi vos vieną kitą filmą, ką jau kalbėti apie dabar kuriamus kompiuterinius filmukus, tačiau šį galėčiau tik pagirti ir dar netgi parekomenduoti. Manau, kad gana didelį pliusą uždeda lietuviškas dubliavimas (nors vos atsiradus galimybei pažiūrėsiu ir nedubliuotą versiją), man visada patiko tai, kaip lietuviai gražiai dubliuoja filmukus, žaismingais balsais, su emocijomis. Vizualine prasme Krudžiai, tikriausiai, tik vos vos nusileidžia Įsikūnijumui, parodyti vaizdai tiesiog gniaužė kvapą. Išties, aš nebelabai pamenu kada mačiau filmą 3D formatu ir tai jautėsi, ir buvo reikalinga, tačiau šiuo atveju yra būtent taip. Gamtos, ir ne tik, detalės apgalvotos iki menkiausių smulkmenų. Augalija ir gyvūnija žavėjo labai charakteringu vaizdavimu ir galinga fantazija. Taip pat, man labai įsitrigo vienas dalykas, tai - puikus garso takelis lydėjęs visą filmuką.

Svarbiau už vizualinius motyvus šiame filmuke, be abejo, buvo pati istorija, kuri buvo tokia elementariai paprasta, bet jokiu būdu ne prasta. Nors pagrindinių veikėjų buvo netgi septyni, tačiau istorija iš esmės sukosi tik apie tėvą, dukrą ir jų tarpusavio santykius. Šeimos galva - Grugas, vaizduojamas kaip vyras ginantis savo tvirtovę, savo namus, ir svarbiausia, savo šeimą, labiausiai patiko filme pasikartojęs motyvas, kaip jis vis tikėjosi, kad jo uošvienė pagaliau numirė. Ipė - vyresnioji dukra šeimoje buvo tas nepaklusnus vaikas, kuriam vis norėjosi nuotykių ir naujų potyrių. Ji kas vakarą lipdavo aukštyn palydėti saulės, jai pamojuoti, ji nenorėjo gyventi urve, tamsoje. Nors kiti veikėjai nebuvo taip smulkiai nagrinėjami, tačiau jie visi atliko gana svarbų vaidmenį, bailys brolis, amžinai kūdikį, besielgiantį kaip gyvūną, sauganti mama ir senolė gražiai pavadinta baba. Be žmonių filmuke buvo nemažai nežemiškų būtybių, gyvūnų, kurie galėtų būti laikomi dabar namuose laikomų gyvūnėlių ekvivalentais. Žinoma, be mielų, jaukių gyvūnėlių, šeimynėlės tyko ir plėšrūs žvėrys, nuo kurių juos dažniausiai gelbsti Gajus, o tai baisiausiai siutina Grugą, kuriam permainos lygu mirčiai, tačiau palaipsniui jis išmoksta prisitaikyti ir netgi pakeičia savo įsitikinimus.

Šis animacinis filmas yra puikus šeimos, kaip vertybės aukštinimo pavyzdys, taip pat, įrodymas, kad net labiausiai užsispyrę žmonės gali pasikeisti. Nors istorija rutuliojosi prieš kelis milijonus metų, šeimynėlės elgesys galėtų būti aptinkamas ir ne vienoje šiuolaikinėje šeimoje - metai gali keistis, tačiau problemos išlieka tokios pat.

Vertinimas:
9/10


2 komentarai:

  1. kaip tik labai norėjau pamatyt šitą, nes animacija man labai prie širdies. puikus aprašymas ir tuo labiau iš tavęs tokie pagyrimai, reiškia vertas dėmesio :)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Tikrai rekomenduoju pažiūrėti, ypač jei patinka animacija, neturėtum nusivilti:)

      Panaikinti